Elitinis kolchoznikas (naujųjų laikų pasaka)

   Gyveno karta labai protingas žmogutis. Sovietmečiu žmogutis gavo puiku zootechniko išsilavinimą ir buvo kolchozo "Iljiciaus kelias" pirmininkas. Jis puikiai išmoko gyventi kolūkinėje santvarkoje, žinojo kaip ir su kuo reikia sutarti, kam ir kiek duoti, su kuo važinėti į medžiokles tam, kad jo valdžia kolchoze būtų nepajudinama. Bet štai pasikeitė laikai ir kolūkių sistema žlugo. Žmogutis su nuostaba pamatė, kad jokių vadų virš jo nebeliko. Jis tapo nepriklausomas nuo nieko, nebereikėjo niekam atsiskaityti.
  Protingas žmogutis greitai susigraibė visą kolchozo turtą ir tapo dideliu ūkininku. Jis niekino aplinkui jį gyvenančius kaimynus bėdžius, didžiavosi savo kombainais, traktoriais, žemėmis ir buvusio kolchozo pastatais. Kadangi naujasis ūkininkas buvo labai godus, jis reikalavo iš samdinių vis daugiau darbo ir mokėjo už jį vis mažiau. Jo kaimynai visai nuskurdo. Džiūgavo ūkininkas supirkinėdamas iš “nemokančiu gyventi kvailių” jų paskutinius turto likučius. Ūkininkas niekino savo kaimynus ir vis labiau žavėjosi įvairiais, laikinai pas jį atvažiuojančiais, užsieniečiais. Tie jam pasiūlė tapti labai slapto tarptautinio “liūtų” klubo nariu. Jie aiškino ūkininkui, kad su visokiais bėdžiais nereikia skaitytis. Per gausius mokymo seminarus Tailande jie parodė ūkininkui įvairias pikantiškas galimybes "elitinio" poilsio paivairinimui. Kartu su savo “slaptais” užsienietiškais draugais, ūkininkas iniko į linksmą gyvenimą, prisistatė pirtelių ir netgi pradėjo prievartauti savo bėdžių kaimynų vaikus, nei kiek nebijodamas jokių pasekmių. Po kiek laiko neapsikentę tyčiojimosi, nuskurdę kaimynai pradėjo išvažinėti iš tų apylinkių. Džiaugėsi ūkininkas, juk kuo mažiau “smirdžių” tuo jam geriau, pasodins mišką buvusių kaimynų sodybų vietoje ir gyvens kaip ponas. Labai greitai išsivažinėjo visi kaimynai, neliko nei vieno. Buvo uždaryta mokykla, bažnyčia, vienintelė kaimo kavinukę ir kiti žmonių lankomi objektai. Be to, jo draugai užsieniečiai pasiūlė jam investuoti dalį savo turto ir gyventi nedirbant. Po kiek laiko paaiškėjo, kad investicija te buvo ūkininko turto išviliojimas, todėl jo nauji užsienietiški draugai palikę jį kvailio vietoje, daugiau su juo nebebendravo. O be to ir išmirusiame kaime nebeliko jų pamėgtų pramogų objektų. Liko ūkininkas vienas, su savo šeima ir dideliu tuščiu ūkiu. Paūgėję ūkininko vaikai, nematydami jokios perspektyvos taip pat pabėgo iš kaimo. Ūkininko žmona, seniai nebejautusi jokio ūkininko artumo ir netgi neturėdama su kuo paliežuvauti, bei prieš ką pasipuikuoti savo turtu, tapo šlykščia apsileidusia ragana, kuri pastoviai pjovė ūkininką savo bobiškais marazmais. Be to, ji tapo tarptautinio feminisčių klubo nare, todėl kas kartą demonstruodavo savo nepriklausomybę nuo “šovinistinio” kuilio (būtent taip ji pastoviai vadino savo vyrą). Nebegalėdamas rasti ramybės namie, ūkininkas vis dažniau inikęs dirbo iki išnaktų ir atstatinėjo savo prarastus finansus. Ir štai atėjo laikas, kai apsižvalgęs ūkininkas suprato, kad gyvenimo nebėra. Yra pastatai, yra žemė ir technika, bet pasipuikuoti visu tuo nėra prieš ką. Net vaikai ir tie pabego. Be to, “modernūs” šeimyniniai santykiai su žmona jau visai baigė išvesti jį iš proto. Todėl vieną dieną, jis paėmė savo medžioklinį šautuvą, nuėjo į namus, nušovė amžinai niurnančią žmoną (feministinę ragana) ir nusišovė pats.

   Išlepinti ūkininko vaikai, nebenorėjo sugyžti į kaimą, todėl pradėjo išpardavinėti visa ūki. Kadangi vietovė išmirusi, niekas nenorėjo pirkti pačio ūkio. Be to, ūkininko vaikai, mėgdžiojant įvairias užsienietiškas plevėsas buvo išmokslinti Montesori mokymo sistemos pagrindu, todėl visiškai nesuvokė realaus gyvenimo. Mieste jie tapo naujaisiais miesto “bochemos” nariais ir labai greitai su savo draugais pragėrė tai ką sugebėjo parduoti (technika ir padargus), o visas žemes ir griuvėsius paliko be priežiūros. Tai sužinoję, buvę kaimo gyventojai (kurie per tuos metus atkuto užsieniuose), susirinko į bendruomenės sueigą ir nutarė išsipirkti tai kas liko. Miesto landynėse surado visiškai nusibomžavusius ūkininko palikuonis ir už skatikus išsipirko savo kaimą su visomis žemėmis atgal. Atstatė kaimą, mokyklą, bažnyčią ir gyveno ilgai ir laimingai.


 . . p.s. Ne darykite Lietuvoje revoliucijų, tai beprasmiška. Revoliucijos suėda savo vaikus, o jų vaisiais visada naudojasi vien tik niekšai. Susirinkite šeimas, parduokite visą turtą Lietuvoje (kol jis dar visai ne nuvertėjo) ir važiuokite į vakarų europą. Parduoto turto pakaks apmokėti nuomai ir pradžiai gyvenimui. Pirmus puse metų bus sunku, vėliau pamatysite kuo skiriasi galvijų sukurta ir valdoma valstybinė sistema nuo krikščionisku šalių sistemos, paremtos principu "mylėk savo artimą kaip patį save". Čia netgi kairieji ir tie daugumoje giliai tikintys krikščionys (Pav. Tonis Blairas buvęs Britanijos ministras pirmininkas), neskaitant nežymios dalies degeneratu, kuriuos (tam, kad bent laikinai atsikratyti) dažniausiai siunčia kaip mokytojus ir ekspertus į atsilikusias trečiojo pasaulio šalis. Puikiai tokių mokytojų ir ekspertų siuntimas (atsikratymas jais) yra pavaizduotas 1997 m. komedijoje “Bynas (Bean)”. Jei kas ne mate siūlau pažiūrėti ir susidaryti bendrą vaizdą kas per “ekspertai” konsultuoja ir moko mūsų elitinius kolchoznikus. Be to, tokie “ekspertai” ne tik moko mūsų elitą, bet netgi ir asmeniškai įsikinko į darbą, pav. rodo kaip efektyviai bankrotinti Lietuviškus bankus.


 Vladimiras Troščenka

Skarmalių kultūros adeptai

.

Lietuvos Prezidentės, Jos Ekselencijos Dalios Grybauskaitės sprendimas nevykti į trečiarūšį pasitarimą Varšuvoje, sukėlė tikrą skandalą Lietuvoje. Įvairūs apžvalgininkai, ekspertai ir kitoks viešosios erdvės planktonas pradėjo piktintis ir stebėtis tokiu "neatsakingu" žingsniu, "draugiškos" valstybės atžvilgiu.
Pamenate kunigo, didžio Lietuvių poeto Maironio, ugningas eiles skirtas lenkų "draugiškumui" įvardinti:

Gana po priedanga brolystės
Mums čiulpė syvus pasalais!
Kultūros savo skarmalais
Mums plėšė kalbą dėl lenkystės
Ir smaugė savo verpalais!

Šių eilių aktualumas nei kiek nepaseno ir šiomis dienomis. Vien ko verta oficialių lenkijos politikų laikysena ir replikos Lietuvos atžvilgiu. Nutautėjęs Lietuvos tuteišas, šiuo metu vadovaujantis Lenkijai, net drįso palyginti savo protėvių tėvynę Lietuvą su ožka. Manau už tokius žodžius kitas didis Lietuvis poetas Adomas Mickevičius, būtų sukūrės kokį nemirtingą pamfletą Kamarauskų Broniuko "garbei", o to meto didvyrys Lietuvis Tadas Kostiuška, kuris už tą pačią Lietuvą liejo kraują, būtų iškvietęs jį į dvikovą.

Greičiausiai šie, Lietuvos Prezidentė kritikuojantys kalbėtojai, kaip ir daugelis šiuolaikinių tuteišų (už Sikorskio 1000 lenkiškų sidabrinių, leidžiančių savo vaikučius į lenkiškas mokyklas), kaip mantras įsisamoninę supratimą, kad lenkija per lenkiškai kalbančius dvarus Lietuvoje, nešė kultūros šviesą tamsiai Lietuvos prastuomenei.

Šie dirbtinos tapatybės nešiotojai net nesuvokia šio įsitikinimo absurdiškumo, nes jokių lenkiškų dvarų Lietuvoje niekada ne buvo, Lietuvos Statutas draudė lenkams pirkti žemę Lietuvoje. Be to įsivaizduojant, kad kažkokia kalba (pati iš savęs) nešė kultūrą Lietuviams, reikia bent jau suprasti, ką reiškia sąvokos "kultūra" ir "kalba".

Tai, va. Sąvoka "Kultūra", verčiant iš senovės lotynų kalbos, reiškia žemės ūkį. Aš dažnai eidamas pasiknaisioti po savo gėlių darželį sakydavau kaimynei, kad einu užsiimti kultūriniu darbu.

O sąvoka "kalba", apbūdina tarpusavio komunikacijos priemonę, įrankį, supratimui tarp individų pasiekti.

Tik visiškai nesuvokiantis šių sąvokų prasmės mankurtas, gali didžiuodamasis įsivaizduoti, jog kalba (komunikavimo priemonė) pati iš savęs skleidė lenkišką kultūrą (žemės ūkį) Lietuvoje. Tuo labiau lenkiškos kultūros skleidėjais negalėjo būti Lietuvių kilmingieji (kurie po lietuvio Jogailos karaliavimo valdė ir visą lenkiją), nors jie komunikacijos patogumui ir naudojo savo vasalų raštininkų kalbą, kaip ir kitas, jiems pavaldžių tautų kalbas. Tai pirma.

Antra. Imkime pavyzdžiu kitą žinomą pasaulio tautą, Žydus. Žydai savo savivoką/kultūrą kūrė beveik visomis žinomomis Europoje kalbomis, tame tarpe ir lenkų, bet dėl to Žydai lenkais ne tapo ir jų žemės ūkio (kultūros) neperėmė. Net TANAKA (Senasis testamentas) yra parašytas dviem kalbomis, Hebrajų ir Aramėjų. Naujasis testamentas tų pačių Žydų kilmės apaštalų parašytas senaja graikų kalba. Nuo to, kad jie komunikavo graikiškai, jie graikais ne tapo. Ar sekate mintį?

Nors tiesa pasakius, žvelgiant iš mano empyrinių pastebėjimų, turiu pripažinti, kad kalba turi įtakos kasdieniniame gyvenime. Kadangi esu Vilnietis ir nuo mažens esu susidūręs su nutautėjusiais Lietuviais (vadinančiais save lenkais), todėl matau tiesiogini ryši tarp to kokioje kalbinėje terpėje tu gyveni ir kokia aplinka aplink save kuri.

Ankščiau mano kaimynystėje gyveno apsileidusi, bet labai "honorova" (išdidi) šeima. Jie įvardino save tikrais lenkais, nors pavardės pas juos Lietuviškos. Jų „lenkiškumas“ buvo toks didelis, kad dirbdami valstybinėje įstaigoje ir turėdami tam tikrą įtaką, visas prekes įstaigai pirkdavo tik lenkų gamybos, Lietuviškų nepirko nė iš tolo.

Karta prieš kokius 10 metu, teko nuvykti su jais, į jų gimtąjį kraštą Širvintų raj. Netoli Kernavės. Iš pokalbių su jais sužinojau, kad tuo metu kai lenkai niekšingai okupavo mūsų sostine ir jos apylinkes, mano aprašomų žmonių giminė buvo perskirta demarkacines linijos.

Ta gimines pusė kuri buvo lenkų kontroliuojamoje teritorijoje, prievarta buvo įsukta į Pilsudskio/Želigovskio lenkinimo politikos krumplius, patapo "tikrais lenkais". Nuo to laiko visa ta gimine yra nesutaikomai pasidalinusi. Vieni (tie kurie turėjo laisva valia pasirinkti) yra likę Lietuviais, o tie kuriuos prievarta sulenkino, net girdėti nenori apie Lietuvius ir visaip niekina Lietuvybe ir Lietuviu kalba. Keisčiausia, kad nors jie ir yra vienos giminės, bet jų gyvenimo būdas skiriasi tiesiog stulbinamai. Lietuviškai kalbantys yra susitvarkę savo sodybas, darbštus, tvarkingi ir labai geranoriški. Tie kas nutautėjo ir gyvena lenku kalbinėje aplinkoje, yra tiesiog stulbinamai išdidūs (be jokio pagrindo), labai nevalyvai gyvena, pikti, pagiežingi ir visur tiesiog nesveikai kaišioja ta savo dirbtini lenkiškumą, nemokėdami net dorai kalbėti lenkiškai.

Ta pagieža Lietuvai ir Lietuviškumui, dirbtinų lenkų tarpe, yra tiesiog patologiška. Priminsiu, kad būtent tame krašte įvyko žymi Draučių tragedija kuomet nutautėjęs, lenku save įsivaizduojantis tuteišis, iššaudė kaimynus Lietuvius.

p.s. Lietuvis Adomas Mickevičius rašė „Lietuva tėvyne mano, tu kaip sveikata, tik tuomet kai tavęs netenki, supranti kokia tu brangi“. Nesvarbu, kad jis rašė tai lenkiškai, tokia buvo to laikotarpio Lietuvių komunikavimo realija. Mums visiems pagaliau reikia įsisamoninti, kad Lietuviai bajorai neperiminėjo jokios lenkiškos kultūros, jie sukurė Lietuvių kulturą keturiom kalbom, lotynu, rusų, vokiečiu ir lenkų, o Lietuvių kalba visada liko didžiosios valstybės elito slaptoji kalba, kuri tarnams buvo neįkandama. Todėl nepasiduokime mankurtiškiems įtikinėjimams apie tai, kad mums kažkas kažkokią kultūrą įdiegė. Viską ko reikėjo, mes pasiemėme patys, savo jėga ir sumanumu, o ko neradome iš kur pasiimti, mes susikūrėme. Lietuvių kūriniais (kultūra) naudojasi vokiečiai, rusai, lenkai, ukrainiečiai ir baltarusai, išdidžiai vadindami tai savo kultura.

Vladimiras Troščenka

Eli, Eli, lema sabachtani?

  Prieš pat mirtį ant Kryžiaus, Žmogaus Sūnus sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani?, tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!  


  Mūsų Viešpats ir Karalius, Jėzus Kristus, mus perspėjo, kad Jis ir Jo Tėvas Dievas, Visagalis Dangaus ir Žemės Sutverėjas, yra VIENA. Jeigu mes matome Jį, mes matome ir Jo Tėvą, jeigu mes tikime Jį, tai mes tikime ir Jo Tėvu, Jeigu mes sekame Juo reiškia mes einame pas Dievą.


  Kadangi Dievas negali numirti, Jėzaus Kristaus Dieviškoji esybė, Jo Mylintis Tėvas esantis Jame, trumpam atsitraukė, nuo Savo Viengimio Sūnaus ir leido Jam įvykdyti tai kam Jis ir buvo atėjęs į šį pasaulį. Leido Jam numirti tikra mirtimi už mus, nuklydusius Dievo kūrinius, kuriuos Jis sukūrė su meilę, pagal Savo Atvaizdą ir Panašumą. Dievas matė ir kentė Savo Viengimio Sūnaus begalinį skausmą ir mirtį. Būtent dėl to skausmo ir viengimio Sūnaus mirties, Dievas atleido VISKĄ tiems, kas patikėjo, patiki ir patikės Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Jėzus Kristus savo kančios mirtimi išpirko visas mūsų kaltes, kuriomis mes nusikaltome, nusikalstame ir nusikalsime Dievui Tėvui. Jis už mus iškentėjo tai, kas buvo skirta mums patiems. Tai neįtikėtina dovana ir Dievo malonė, kuri suteikiama ne už nuopelnus, o dykai. 


  Tie kas patiki Jėzumi Kristumi, nebeteisiami Dievo teismo, nes už juos jau sumokėta Jėzaus Kristaus, Žmogaus Sūnaus KRAUJU. Įtikėję, jie pereina tiesiogiai iš mirties į GYVENIMĄ. Tikrą gyvenimą, pilną Dievo malonės ir rūpesčio. O tie kas atmeta Jėzų Kristų, tie jau pasmerkti dėl savo netikėjimo.


  Tėvas prikėlė Savo Sūnų, lygiai taip pat Jis prikels ir mus, Jo Sūnaus sekėjus ir mokinius. Visiems kas patiki Jėzumi Kristumi, Jis suteikia galią tapti Dievo vaikais. Niekada nepamirškite to broliai ir šaukitės savo maldose Jėzaus Kristaus vardo, nes NEI VIENAS kas šauksis Dievo vardo ne bus sugėdintas ir NEI VIENO kuris ateis pas Jėzų Kristų, Jis ne atstums. 


Vladimiras

Žmonės pradeda atsimerkti

.

Gripo epidemijos baimės sėjimas žiniasklaidoje ir po jo einančios visuotinio vakcinavimo isterijos turėtų baigtis. Žmonės kuriems yra suteikta mąstymo dovana jau seniai neleidžia į savo organizmą užkrato jokiais kiekiais, bet ir teletabiai, kurie savo gyvenimą organizuoja vien žiniasklaidos suformuotos pasaulėžiūros principais ir įvairių autoritetų mintimis, taip pat turėtų susimąstyti. Neseniai Danijoje buvo atliktas labai autoritetingas mokslininkų-medikų tyrimas, kurio išvados šokiruoja uolius skiepų aferos pasekėjus.

Archaus universiteto (Aarhus Universitet) tyrėjai išnagrinėjo visą prieinamą mokslinę literatūra skiepų klausimu ir nerado jokio patvirtinimo, kad skiepai nuo gripo sustiprina organizmo pasipriešinimą šiaj ligai.

"Mūsų bendra išvada tokia, kad skiepų efektas, geriausiu atveju yra labai nežymus" - Žiniasklaidai pranešė Luiza Ernskov Pedersen, tyrimų koordinatorė. Šio tyrimo rezultatai paviešinti Danijos medicinos žurnale (DMJ).


Vladimiras Troščenka

Lietuviškai kalbantis lenkas

.


Šiandien turėjau įdomų potyrį gyvenime. Mano vyresnis sūnus iniko į vieną internetinį žaidimą, kuris vadinasi Minikraftas. Nelabai suprantu to žaidimo esmę, bet jis ten tapo gan stipriu žaidėju, atėjęs vis gyrėsi kiek jis turi deimantų, kokius ginklus surinkęs, kokius namus pasistatęs ir t.t. Tai va, šiandien girdžiu jis sėdi savo kambaryje ir verkia. Atbėgu klausiu, kas dedasi sūneli? O jis man: Šlykštus lenkas, mane apvogė!!! Nesupratau, klausiu koks lenkas, kas yra? Pasirodo. Jie ten žaidžia internete grupėmis ir susirenka į komandas gindamiesi nuo priešų ir pan. Vienas Lietuvos lenkas įsiprašė pas jį į draugus. Tas įleido jį namo (virtualiai), parodė kur kas guli ir pan. O tas pradžioje, lyg ir kovodamas mano sūnaus pusėje ir vaidindamas gerą draugą, vėliau tyliai ir niekšingai paėmė ir pavogė iš jo visus deimantus, ginklus ir kitą sunkiai per kelias savaites susirinktą turtą. Verkia mano vargšas vaikutis, o aš, supratęs kame reikalas, niekaip negaliu sutramdyti juoko.


Visų pirma dėl to turto. Tiesiog pagalvojau, kad mes visi realiame gyvenime, taip pat kaip tame kompiuteryje, renkame kažką, stengiamės ir taip pergyvename dėl to ką prarandame, o realybėje juk, neprarandame nieko. Ir antrą, dėl to lenkiško "draugo". Kaip gerai, kad jis su juo susidūrė virtualiame pasaulyje ir jam ne teko jausti to, kaip realybėje Lietuvių "bendražygiai" lenkai, pradžioje niekšingai pavogė Lietuvos istoriją, veliau chamiškai sulaužę sutartį pavogė iš jų sostinę Vilnių ir negailestingai žudė tuos, ką prieš tai dievagojosi mylintys, vien už tai, kad jie Lietuviai. Taip pat labai džiaugiuosi, kad jis ne gyveno Draučiuose.


p.s. Aš pasakiau sūnui, kad jis paskambintų savo buvusiam bendražygiui skaipu ir pasiklaustu, gal čia kokia klaida? Buvo įdomu klausytis šio pokalbio. Sūnus pradėjo priekaištauti, aiškinti, kad taip daro tik niekšai, o tas berniukas į kiekvieną argumentą atsakydavo ne žodžais, o vien kažkokiu šnypščiančiu juoku: pššš ... aaahahaha, pššš ... aaahahaha. O vėliau visai išsijungė skaipą. Žiūrėdamas į pasipiktinusį sūnų, aš vėl nejučia prisiminiau, kaip su Lietuviais elgiasi mūsų lenkijos "bendražygiai", įvairiais šiuolaikinės ir istorinės politikos klausimais.

Galvijų valdoma valstybė !!!

Iš Biblijos pradžios knygos mes žinome, kad Dievas pradžioje sukūrė ne vien žmogų. Iki tol, jis sukūrė gyvulius, roplius ir GALVIJUS. Kas tie GALVIJAI kurie nėra žmonės, bet kurie taip pat nėra ir gyvuliai?

Šiame trumpame filmuke pasižiūrėkite į tuos kas kartu su "biologine" gimdytoja puolė plėšti mažą, bejėgę, rėkiančią mergaitę iš paklaikusios senelės rankų, į kurią vaikutis iš paskutiniųjų kabinosi bandydamas ištrūkti iš "biologinės reproduktorės" nagų. Tada pamastykite apie tuos kas leido visam tam įvykti, ir svarbiausia atkreipkite dėmesį į visą tai ramiai stebėjusius (lyg žolę rupšnojančios karvės) "policijos" pareigūnus. Peržiūrėję ši filmuką, atsakykite sau, kas tie galvijai, kurie nėra nei žmonės nei gyvuliai?





O dabar kreipiuosi į Lietuvos teisėsaugoje (Teismuose, prokūratūroje, policijoje, VSD, kariuomenėje ir t.t.) dar likusius žmones:

Ar jums nėra bjauru būti viso šito rujojančių galvijų spektaklio dalimi? Ar ne laikas jums susemti visą tą iš tvartų pabėgusią šutvę? Ar ne laikas tiesiog daliniais, kuopomis, skyriais, atskirais teismais ir prokuratūros apylinkėmis pasakyti GANA, mes atsisakome būti jūsų nusikaltimo bendrininkais !!! O svarbiausia prisiminkite Hitlerio bendrininkų teismą. Ten sėdėjo VALSTYBININKAI, kurie nuoširdžiai ir pareigingai vykdė įsakymus. Tai, kad jie vykdė įsakymus neišgelbėjo jų nuo kartuvių.

O Lietuvos Respublikos Seime sėdintiems mūsų atstovams, noriu pasakyti:

Kiek be būtų surinkta ant jūsų kompromato, kiek preferencijų ir pajamų jūs netektumėte stoję bejėgio vaiko pusėn, žinokite tik vieną - visa atsakomybė už šią mažą NAŠLAITĘ yra ant jūsų. Jūs turite tik dvi išeitis, arba tapti Lo Azazel (atpirkimo ožiais) ant kurių bus suverstos visos rujojančių galvijų kaltės arba tapsite visos tautos gerbiamais kovotojais. Trečio kelio nėra.

Todėl pirma, skubos tvarka priimkite Seimo rezoliuciją, dėl bet kokių veiksmų (teisinių, psichologinių, administracinių) mergaitės atžvilgiu moratoriumo iki bus nešališkai išnagrinėta pedofilijos byla. (Ir nekreipkite dėmesio į visokių dvasių šamanų šokius ir pasakas apie teisinės sistemos žlugdymą, bei komsomolcų sienlaikraščių stūgavimus.) JŪS TURITE TOKIĄ TEISĘ. Moratoriumo vykdymo priežiūrą, toje pačioje rezoliucijoje perduokite kariuomenei. Antra, nedelsiant reformuokite teismus, įvedę prisiekusiųjų teismą ir teisėjų rinkimą. Ir trečia. Įstatymu iteisinkite nepriklausomo, tautos renkamo prokuroro instituciją, su plačiais įgaliojimais vykdyti tyrimus dėl nusikaltimų valstybės tarnyboje. Būtent ši prokuroras ir turėtų užsiimti šia bylą žudike. Iki to laiko moratoriumas mergaitės atžvilgiu turi būti vykdomas BESĄLYGIŠKAI !!!

Pagal konstituciją valdžia priklauso tautai, o jūs mūsų atstovai, todėl būkite drąsūs ir ryžtingi, žmonės jūs tikrai palaikys !!!


Vladimiras Troščenka

Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų.

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra pasakęs: Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų.

Tai galingas pažadas Savo sekėjams, kurio Jėzus Kristus niekada per du tūkstantmečius nesulaužė.

Nik'as Vujičič'ius, gimė be rankų ir be kojų. Kai jam buvo 8 metai, jis norėjo nusižudyti, bet būtent tada jis pažino Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją ir Viešpatį. Nuo to laiko Nik'as tapo Jo mokiniu ir nuolankiu sekėju.

Šių metų Vasario 12 dieną, Nik'as atšoko vestuves su savo mylima krikščione žmona Kanae Miachara. Jo gyvenimas yra pilnas ir apstus.

Šventajame Rašte nedviprasmiškai parašyta: Viešpats, tavo Dievas, esantis tavyje, yra galingas. Jis išgelbės, Jis džiaugsis tavimi, atgaivins tave savo meile ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas. 'Aš pašalinsiu nelaimes ir panieką, saugosiu tave nuo prispaudėjų, padėsiu raišam, surinksiu išsklaidytuosius, jų gėdą paversiu garbe.

Prisiminkite broliai, kad Dievas nėra šališkas ir tolimas. Jis yra mylintis ir laukiantis tavęs Tėvas. Nes tu esi jam vienintelis toks visame pasaulyje.

Šitas įsakymas, kurį šiandien skelbiu, nėra tau paslėptas ir nepasiekiamas. Jis ne danguje, kad sakytum: 'Kas už mus pakils iki dangaus ir mums jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?' Ir ne už jūrų, kad sakytum: 'Kas už mus perplauks jūras ir jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?' Žodis yra labai arti tavęs - tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį vykdytum! Šiandien leidžiu tau pasirinkti gyvenimą ir gėrį ar blogį ir mirtį.

Atsiversk nuo pasaulio tuštybės ir kvailumo, nuoširdžiai atgailauk ir tikėk Jėzumi Kristumi, kad turėtum gyvenimą ir turėtum jo apsčiai !!!

O bedieviams, kurie šiuo metu pamynę susilaikymą, gailestingumą, atjautą, drovumą ir kas svarbiausią TEISINGUMĄ, valdo Lietuvą, taip pat priminsiu ką apie tai sako Dievas: "Aš paversiu jūsų iškilmes į gedulą, giesmes į raudas. Užvilksiu visiems ašutines, plikai nuskusiu galvas, padarysiu jus lyg gedinčius vienintelio sūnaus. Jūsų galas bus karti diena. " Nes parašyta: 'Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu protingųjų išmanymą'


Su meilę ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka