Tie kas atskilę nuo Kristaus bendrystės Jo bažnyčioje, moko savo pasekėjus, kad Katalikų bažnyčią įkūrė Romos imperatorius Konstantinas. Todėl ji neva nėra tikra Kristaus bažnyčia.
Keistas teiginys.
Tokius mokytojus labai trikdo pora klausimų:
Nejaugi Konstantinas buvo toks galingas ir protingas, kad sugebėjo apgauti Šv. Dvasią ir perimti Kristaus bažnyčios valdymą? O jei Konstantinas bažnyčią įkūrė naujai, kur gi tuo metu buvo "tikroji" Kristaus bažnyčia?
Įdomiausia yra tai, kad mokydami, jog Konstantinas apgaule perėmė bažnyčią, atskalūnai viešai teigia Jog Dievas yra ne Visagalis. Reiškia Kristaus pažadas, kad bažnyčios niekas neišplėš iš Jo rankos nebuvo įvykdytas ir Konstantinas išplėšė bažnyčią iš Kristaus rankų.
Tuo tarpu jeigu mokoma, kad „tikroji bažnyčia“ buvo kažkur pasislėpusi ir laukė. Tuomet kur tos „tikrosios bažnyčios“ pėdsakai? O gal tos „tikrosios bažnyčios“ buvo pirmųjų amžių sektos „arijonai“, "monofizitai", "gnostikai" ir pan.? Bet čia vėl kyla problema, nes jeigu pripažinti, kad šie pirmųjų amžių sektantai eretikai buvo tikroji bažnyčia, tuomet teks pripažinti jų mokymą. O pripažinus jų mokymą, teks išpažinti tą patį ką ir jie. Tai reiškia viešai parodyti jog naujieji atskalūnai taip pat nėra Kristaus mokiniai, nes tos pirmosios sektos vienokiu arba kitokiu pavidalu nepripažino Kristaus Dieviškumo.
Biblija moko: Kas neturi Sūnaus tas neturi gyvenimo. Kiekviena dvasia kuri neišpažįsta Kristaus Dievu, yra nuo pikto.
Vienas pagrindinių pasiteisinimų, savo ereziškų bažnyčių egzistavimui pagrįsti, atskalūnai nurodo Šv. Rašto ištrauką:
.... Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų”.(Mato 18:20).
Bet ar tikrai visi, kas susirenka Kristaus vardu gali vadintis Jėzaus Kristaus bažnyčia (surinkimu)? Ką sako Biblija:
Daugelis paseks jų pražūtingais keliais, ir dėl jų bus piktžodžiaujama tiesos keliui. (2 Pt 2,2)
Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo, kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje. (2 Kor 2,17)
Pats KRISTUS perspėjo:
'Ne kiekvienas, kuris man sako: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje. Daugelis man sakys aną dieną: 'Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!' Tada Aš jiems pareikšiu: 'Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!' Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos. (Mt 7,21 – 24)
Apaštalas Paulius perspėja: Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime. Ištirkite save! Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad jumyse yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini? (2 Kor 13,5)
Principas “Kur du arba trys Mano vardu” neatskiriamas nuo kito Biblinio principo - Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas (Ef 4,5). Tai nurodo į bendrą tapatybę, kuri vienijo skirtingas bažnyčias buvusias Efeze, Korinte, Filipuose, Romoje, Smirnoje, Sarduose ir t.t. Taip pat iš istorijos žinome, kad jau nuo pirmųjų bažnyčios gyvavimo amžių, protestuojantys prieš bendrą tapatybę visada atskildavo. Pirmieji protestantai buvo gnostikai, arijonai, monofizitai ir pan.
Įdomus protestantų Arijonu įkūrėjo Arijaus pavyzdys. Šis žmogus buvo labai asketiškas, gražus, nenuodėmingas, teisuoliškas, mokytas ir iškalbingas vyras. Jis visiems skelbė, kad seka Kristumi, bet mokė, kad Jėzus nėra gimęs iš Tėvo, o yra sukurtas ir yra tik tapatus Dievui o ne Dievas. Jis gausiai "evangelizavo", krikštijo ir paskui save nusivedė labai daug žmonių, bet kadangi šis protestantas vadovavosi žmogiška išmintimi, jis žlugo ir žlugo jo pasekėjai.
Tai, kad protestantai nėra apaštalų tikėjimo sekėjai nurodo ir tas faktas, kad jie atmeta dalį apaštalų tikėjimo išpažinimo:
....Tikiu šventųjų bendravimą, ...
Jei jiems tektų išpažinti šią Apaštalų credo dalį, tuomet jie viešai pripažintų jog tiki, kad šventieji tarpusavyje bendrauja. Tiki, kad mes galime prašyti vienas kito užtarimo maldoje? Tiki, kad Dievui visi yra gyvi (Mk 12,27), todėl kiekvienas Kristaus mokinys gali prašyti užtarimo ir tų brolių kurie jau yra pas Viešpatį?
Bet atskalūnai tuo netiki, maža to jie griežtai neigia šventųjų bendravimą ir tai yra ne nuostabu, nes jie atskilę nuo visuotinės bažnyčios, kurioje bendrauja visi šventieji. Mūsų Viešpats Jėzus Kristus aiškiai pasakė …. 'Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas. (Jn 11,25)
GYVAS
Dievo Žodis negali būti pakeistas.
Tie kas neseka Kristumi, ir tie kas atskilo nuo bendravimo su Juo tėra numirėliai kurie laidoje savo numirėlius. Tik tikėjimas Kristumi duoda amžiną gyvenimą. Visi kas su Kristumi Jo bažnyčioje yra GIMĘ NAUJAI, todėl nors ir mirtų jie yra gyvi. Aišku tie kas jau nėra malonėje ir Kristaus surinkime, jie yra atskirti nuo bendravimo su Kristumi ir Jo šventaisiais, todėl po truputį ir nenumaldomai džiūsta (Jn 15,6).
Biblija aiškiai moko, kad mes su užmigusiais broliais esame viename Kristaus kūne? Esame vienoje šventykloje kaip gyvieji akmenys (1 Pt 2,5)? Todėl yra normalus ir sveikintinas kreipimasis maldos užtarimo į GYVUS brolius esančius Kristaus akivaizdoje. Biblija taip pat moko, kad Kristuje užmigę broliai gali kreiptis į Visagalį su prašymais, net nesulaukę prisikėlimo (Apr 6,10).
Mokydami priešingai, protestantai abejoja pačia Biblija.
Kristus mus perspėjo, kad iš vaisių juo pažinsime.
Kas gi yra tas vaisius pagal kuri mes galime atskirti Kristaus mokinius ir apsišaukėlius ateinančius avių kalyje?
Dažniausiai atskalūnai moko, kad vaisiai yra masiškumas, nenuodėmingumas (teisuoliškumas) ir šaukimasis Kristaus vardo.
Bet ar taip moko Biblija. Ar tas vaisius yra masiškumas? Biblija sako ne (1 Kar 19,10). Ar teisuoliškumas ir nuodėmės mumyse nebuvimas? Biblija sako ne (1 Jn 1,8). Ar vien tik šaukimasis Kristaus vardo ir Jo skelbimas? Biblija sako ne (Mt 7,21).
Todėl mes turime aiškiai suprasti, kad pagrindinis vaisius iš kurio pažystami Kristaus mokiniai tai ištvermigas sekimas Kristumi, Jo įsteigtoje bažnyčioje, nežiūrint į viso pasaulio eretikų paniekinimą ir puolimus. (Jn 15,4-8)
Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka
вторник, 30 марта 2010 г.
пятница, 26 марта 2010 г.
Pasipriešinkime smurtui prieš šeimas
Visokių užsienietiškų „ekspertų“ įtakojama, mūsų vyriausybė agresyviai pradėjo prastūminėti įstatymų paketą, kuris sąlygos teisėsaugos kišimąsi į šeimos vidaus reiklus net ir neesant pareiškimo.
Visų šių įstatymų pagrindinis tikslas pradėti teisinę šeimos santykių reglamentaciją.
Senoliai mokė: „Nėra namų be dūmų“. Visi mes suprantame, kad bet kokia šeima buityje turi ne vieną krizinę situaciją. Žmona pykstasi su vyru, vyras su žmona, vaikai priešinasi auklybai ir pan. Bet visa tai išsisprendžia natūraliai ir šeimos laimingai gyvena toliau. Pradėjus reglamentuoti ir lysti į šeimos santykius, tai turės tik vieną rezultatą – šeimos byrės. Geriausiai tai matoma vakaruose.
Mes pagaliau turime atsimerkti ir suprasti, kad tokiais įstatymais siekiama vienintelio tikslo, tai sunaikinti tradicines šeimas.
Šios kampanijos stūmėjai (užsieniečiai) puikiai žino, kad jei tik prasidės ypatinga teisinė šeimos santykių reglamentacija, tuomet uolių biurokratų pastangomis, bet kokie ginčai šeimoje arba griežtumas auklėjant vaiką, bus traktuojamas kaip smurtas. Rasis vis daugiau teisėtai sugriautų šeimų, atimamų vaikų ir degraduojančių tėvų.
Pedofilų džiaugsmui pildysis vaikų namai.
Dėl vaikų auklėjimo Seneka rašė:
Saugokime vaikus nuo lipšnumo, nes niekas neformuoja piktesnių žmonių, kaip švelnus ir meilus auklėjimas. Todėl vienturčių, kuriems labiau nuolaidžiaujama, sielos esti labiau sugedusios.
Nepasipriešins sunkumams tas, kuriam nieko niekada nedraudžiama, kurio ašaras visada šluosto susirūpinusi motina, kurio atsiprašinėjama dėl auklėtojo griežtumo.
Biblija moko:
'Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink Jo baramas: nes kurį Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima'. Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja? Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai.
Svarbu suprasti, kad jeigu tikrai myli savo vaiką, tuomet jį auklėji griežtai, o jei nekenti, palieki saviugdai.
Traukdamas pašiną iš piršto tu darai vaikui skauda, bet jei „iš didelės meilės“ paliksi pašiną, bijodamas "smurto prieš vaiką", tuomet vaikas po kiek laiko gaus gangreną ir mirs. Taip tavo „meilė“ taps jam prakeiksmu.
p.s. Neseniai žiniasklaida pranešė, kad mokykloje kurioje buvo mokomi Didžiosios Britanijos princai, tik prieš kelis metus buvo panaikinta bausmė rykštėmis. Panaikinta ji buvo tik dėl to, kad tai tapo žinoma visuomenės prasčiokams ir jie labai pasipiktino tokiu „nehumaniškumu“.
Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka
Visų šių įstatymų pagrindinis tikslas pradėti teisinę šeimos santykių reglamentaciją.
Senoliai mokė: „Nėra namų be dūmų“. Visi mes suprantame, kad bet kokia šeima buityje turi ne vieną krizinę situaciją. Žmona pykstasi su vyru, vyras su žmona, vaikai priešinasi auklybai ir pan. Bet visa tai išsisprendžia natūraliai ir šeimos laimingai gyvena toliau. Pradėjus reglamentuoti ir lysti į šeimos santykius, tai turės tik vieną rezultatą – šeimos byrės. Geriausiai tai matoma vakaruose.
Mes pagaliau turime atsimerkti ir suprasti, kad tokiais įstatymais siekiama vienintelio tikslo, tai sunaikinti tradicines šeimas.
Šios kampanijos stūmėjai (užsieniečiai) puikiai žino, kad jei tik prasidės ypatinga teisinė šeimos santykių reglamentacija, tuomet uolių biurokratų pastangomis, bet kokie ginčai šeimoje arba griežtumas auklėjant vaiką, bus traktuojamas kaip smurtas. Rasis vis daugiau teisėtai sugriautų šeimų, atimamų vaikų ir degraduojančių tėvų.
Pedofilų džiaugsmui pildysis vaikų namai.
Dėl vaikų auklėjimo Seneka rašė:
Saugokime vaikus nuo lipšnumo, nes niekas neformuoja piktesnių žmonių, kaip švelnus ir meilus auklėjimas. Todėl vienturčių, kuriems labiau nuolaidžiaujama, sielos esti labiau sugedusios.
Nepasipriešins sunkumams tas, kuriam nieko niekada nedraudžiama, kurio ašaras visada šluosto susirūpinusi motina, kurio atsiprašinėjama dėl auklėtojo griežtumo.
Biblija moko:
'Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink Jo baramas: nes kurį Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima'. Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja? Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai.
Svarbu suprasti, kad jeigu tikrai myli savo vaiką, tuomet jį auklėji griežtai, o jei nekenti, palieki saviugdai.
Traukdamas pašiną iš piršto tu darai vaikui skauda, bet jei „iš didelės meilės“ paliksi pašiną, bijodamas "smurto prieš vaiką", tuomet vaikas po kiek laiko gaus gangreną ir mirs. Taip tavo „meilė“ taps jam prakeiksmu.
p.s. Neseniai žiniasklaida pranešė, kad mokykloje kurioje buvo mokomi Didžiosios Britanijos princai, tik prieš kelis metus buvo panaikinta bausmė rykštėmis. Panaikinta ji buvo tik dėl to, kad tai tapo žinoma visuomenės prasčiokams ir jie labai pasipiktino tokiu „nehumaniškumu“.
Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka
четверг, 25 марта 2010 г.
Netikras Kristus
Kristus nėra ribotas jokiais žmogaus įsivaizdavimais. Būtent todėl, Jis ir perspėjo savo sekėjus nesustabarėti ir NUOLAT ieškoti. Kristaus mokinio kelias yra nuolatinis veiksmas, bet jis negali būti saviveiklinis.
Kristaus mokiniai savo gyvenime statosi ir stato Dievo šventyklą.
Biblija mums pateikia du Dievo šventyklos statybos vaizdinius. Vieną statyba yra bendruomeninė (Mt 16,18; 1 Pt 2,5), kita asmeninė (1 Kor 3,16). Jos eina kartu ir papildo viena kitą, bet nesusimaišo.
Kadangi žmonės skirtingai suvokia aplinką (dėl daugelio subjektyvių priežasčių) jų požiūriai į bendruomeninę statybą išsiskiria. Atsiranda daug netikrų bažnyčių ir apsišaukėlių (2 Kor 11,14), todėl netgi išrinktieji gali būti suklaidinti ir nusekti ne tą kūną. Tam, kad žmonės nesimaišytų ir neitų netikrais keliais, Jėzus Kristus labai aiškiai, konkrečiai ir nekintamai nurodė, kad tikros Jo bendruomenės žemėje skiriamasis bruožas bus - apaštalo Petro (Uolos) lyderystė ir apaštalų mokymas (Mt 16,18, Jn 21,15; Ef 2,20). Visi kas stato bendruomenę kitaip, tie stato be pamato ir ne ant uolos, bet ant smėlio. Todėl ta statyba, Dievo akivaizdoje, sugrius.
Apaštalas Paulius perspėjo: Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles. (2 Tim 2,5) Tai reiškia, kad yra labai aiškios Dievo nustatytos taisyklės, kurių nesilaikymas veda į diskvalifikaciją.
Dievo mylimiausias Karalius Dovydas dėl netinkamo kelio kalbėjo: Viešpats, mūsų Dievas, ištiko mus, nes mes ieškojome Jo ne taip, kaip turėjome' (1 Krn 15,13). Tuo parodydamas, kad Dievo ieškoti galima tik Jo nustatyta tvarka ir ne kitaip.
Kristus mus moko, kad paskutiniais laikais atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius (Mk 13,22). Kas keisčiausia, kad tie netikri kristai net nesislepia ir aiškiai sako, „aš esu kristus“. Netikrose bažnyčiose, lyderiai (pastoriai, vyresnieji, „apaštalai“, pranašai) yra vadinami „Dievo pateptasis“ t.y. Mesijas arba graikiškai Kristus. Jie atvirai save stato į Kristaus vietą ir vadina save „dievo pateptasis „ t.y. kristus. Nuostabu yra matyti žmonių aklumą, nes tose bažnyčiose esantys žmonės, nors skaito Biblija ir mato perspėjimus, bet nuolankiai seka tais netikrais mesijais. Būtent taip galioja Biblijos principas "žiūrėdami nemato, o klausydami negirdi". Net akivaizdūs dalykai jiems yra "nematomi".
Dievas mums nurodė šėtono tarnų ženklą 666.
Netikros bažnyčios naudoja apkarpytas 66 knygų biblijas (tai protestantų kanonas). Biblija mus moko, kad žmogaus skaičius yra 6 (žmogus sukurtas šeštą dieną). Kai matai nuo pakylų kabančius „dievo pateptuosius“ (mesijus, kristus), matai žmogų (šeši), žmogus laiko savo rankoje šešiasdešimt šešių knygų protestantišką bibliją. Bendras skaičius ant pakylos yra 666. Atsakykite sau kokių tiesų jie moko?
Toliau Biblija mums atveria kaip atskirti Tiesos Kelią nuo klaidžiakelių:
Mirdamas ant kryžiaus, Kristus savo mokinius (mylimiausio mokinio Jono asmenyje) padarė Marijos įsūniais (Jn 19,26-27). Kiekvienas apaštalas per žodį, „pagimdo“ sau palikuonių (1 Kor 4,15), kuriems išlieka Marijos įsūnystė. Toliau apreiškimo knyga mums nurodo kaip slibinas stojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų jos kūdikį. Ji pagimdė Sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Ir jos kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie Jo sosto. (Apr 12, 4-5) ( Jėzus Kristus buvo paimtas prie sosto). Skaitome toliau : .......Ir slibinas įnirto prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir turi Jėzaus Kristaus liudijimą. (Apr 12, 17) Šėtonas ir jo tarnai negalėdami kariauti prieš Dievą, įnirtingai kovoja su Sūnaus motina ir jos palikuonimis (Prisimenate ką Kristus įsūnijo savo motinai Jn 19,26-27) kurie laikosi Dievo įsakymų ir turi Jėzaus Kristaus liudijimą.
Ženklas aiškus, tie kas įnirtingai kovoja prieš Jėzaus motiną Marija, Ja visaip niekina ir koneveikia yra slibino tarnai, kurie tik išoriškai apsimeta teisumo tarnais krikščionimis.
Aš ankščiau net pasimesdavau žiūrėdamas į tai su kokiu nirtuliu protestantai puolą Mariją ir visa kas susiję su jos pagerbimu tikrojoje bažnyčioje. Bet Dievas davė supratimą ir dabar aš aiškiai matau, kad taip juos skatina tas kam jie tarnauja.
Jei ieškai Dievo, žinok, kad Jo ieškoti galima tik vienu keliu – per Jėzų Kristų, nes visa kita yra tik apgaulė. Jėzus yra tik vienoje Kritaus apaštališkoje bažnyčioje. Bandymai sekti Kristų kitais keliais yra nuodėmė. Net jei esi Dievo išrinktas, kol būni nuodėmėje negali gauti tau skirtos palaimos. Karalius Dovydas, nors ir buvo Dievo pateptas Izraelio karūnai, iki tol nebuvo įvestas į valdžią ir palaiminimą, kol nenumirė Jo nuodėmė Jechonatanas (1 Sam 20,30; 2 Sam 1,26).
p.s. Ilgus metus nagrinėdamas Šv. Raštą, aš maldose prašiau Kristų duoti supratimą dėl tų taisyklių tam, kad neapsigauti. Būtent todėl aš ir kalbu viešai: "Giedokite Dievui! Girkite Jo vardą! Taisykite kelią Tam, kuris važinėja virš debesų! Jo vardas yra Viešpats. Džiūgaukite Jo akivaizdoje! (Ps 68,4). Žiūrėkite ar tą kūną sekate.
Su nuoširdžia meile broliai
Vladimiras Troščenka
Kristaus mokiniai savo gyvenime statosi ir stato Dievo šventyklą.
Biblija mums pateikia du Dievo šventyklos statybos vaizdinius. Vieną statyba yra bendruomeninė (Mt 16,18; 1 Pt 2,5), kita asmeninė (1 Kor 3,16). Jos eina kartu ir papildo viena kitą, bet nesusimaišo.
Kadangi žmonės skirtingai suvokia aplinką (dėl daugelio subjektyvių priežasčių) jų požiūriai į bendruomeninę statybą išsiskiria. Atsiranda daug netikrų bažnyčių ir apsišaukėlių (2 Kor 11,14), todėl netgi išrinktieji gali būti suklaidinti ir nusekti ne tą kūną. Tam, kad žmonės nesimaišytų ir neitų netikrais keliais, Jėzus Kristus labai aiškiai, konkrečiai ir nekintamai nurodė, kad tikros Jo bendruomenės žemėje skiriamasis bruožas bus - apaštalo Petro (Uolos) lyderystė ir apaštalų mokymas (Mt 16,18, Jn 21,15; Ef 2,20). Visi kas stato bendruomenę kitaip, tie stato be pamato ir ne ant uolos, bet ant smėlio. Todėl ta statyba, Dievo akivaizdoje, sugrius.
Apaštalas Paulius perspėjo: Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles. (2 Tim 2,5) Tai reiškia, kad yra labai aiškios Dievo nustatytos taisyklės, kurių nesilaikymas veda į diskvalifikaciją.
Dievo mylimiausias Karalius Dovydas dėl netinkamo kelio kalbėjo: Viešpats, mūsų Dievas, ištiko mus, nes mes ieškojome Jo ne taip, kaip turėjome' (1 Krn 15,13). Tuo parodydamas, kad Dievo ieškoti galima tik Jo nustatyta tvarka ir ne kitaip.
Kristus mus moko, kad paskutiniais laikais atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius (Mk 13,22). Kas keisčiausia, kad tie netikri kristai net nesislepia ir aiškiai sako, „aš esu kristus“. Netikrose bažnyčiose, lyderiai (pastoriai, vyresnieji, „apaštalai“, pranašai) yra vadinami „Dievo pateptasis“ t.y. Mesijas arba graikiškai Kristus. Jie atvirai save stato į Kristaus vietą ir vadina save „dievo pateptasis „ t.y. kristus. Nuostabu yra matyti žmonių aklumą, nes tose bažnyčiose esantys žmonės, nors skaito Biblija ir mato perspėjimus, bet nuolankiai seka tais netikrais mesijais. Būtent taip galioja Biblijos principas "žiūrėdami nemato, o klausydami negirdi". Net akivaizdūs dalykai jiems yra "nematomi".
Dievas mums nurodė šėtono tarnų ženklą 666.
Netikros bažnyčios naudoja apkarpytas 66 knygų biblijas (tai protestantų kanonas). Biblija mus moko, kad žmogaus skaičius yra 6 (žmogus sukurtas šeštą dieną). Kai matai nuo pakylų kabančius „dievo pateptuosius“ (mesijus, kristus), matai žmogų (šeši), žmogus laiko savo rankoje šešiasdešimt šešių knygų protestantišką bibliją. Bendras skaičius ant pakylos yra 666. Atsakykite sau kokių tiesų jie moko?
Toliau Biblija mums atveria kaip atskirti Tiesos Kelią nuo klaidžiakelių:
Mirdamas ant kryžiaus, Kristus savo mokinius (mylimiausio mokinio Jono asmenyje) padarė Marijos įsūniais (Jn 19,26-27). Kiekvienas apaštalas per žodį, „pagimdo“ sau palikuonių (1 Kor 4,15), kuriems išlieka Marijos įsūnystė. Toliau apreiškimo knyga mums nurodo kaip slibinas stojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų jos kūdikį. Ji pagimdė Sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Ir jos kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie Jo sosto. (Apr 12, 4-5) ( Jėzus Kristus buvo paimtas prie sosto). Skaitome toliau : .......Ir slibinas įnirto prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir turi Jėzaus Kristaus liudijimą. (Apr 12, 17) Šėtonas ir jo tarnai negalėdami kariauti prieš Dievą, įnirtingai kovoja su Sūnaus motina ir jos palikuonimis (Prisimenate ką Kristus įsūnijo savo motinai Jn 19,26-27) kurie laikosi Dievo įsakymų ir turi Jėzaus Kristaus liudijimą.
Ženklas aiškus, tie kas įnirtingai kovoja prieš Jėzaus motiną Marija, Ja visaip niekina ir koneveikia yra slibino tarnai, kurie tik išoriškai apsimeta teisumo tarnais krikščionimis.
Aš ankščiau net pasimesdavau žiūrėdamas į tai su kokiu nirtuliu protestantai puolą Mariją ir visa kas susiję su jos pagerbimu tikrojoje bažnyčioje. Bet Dievas davė supratimą ir dabar aš aiškiai matau, kad taip juos skatina tas kam jie tarnauja.
Jei ieškai Dievo, žinok, kad Jo ieškoti galima tik vienu keliu – per Jėzų Kristų, nes visa kita yra tik apgaulė. Jėzus yra tik vienoje Kritaus apaštališkoje bažnyčioje. Bandymai sekti Kristų kitais keliais yra nuodėmė. Net jei esi Dievo išrinktas, kol būni nuodėmėje negali gauti tau skirtos palaimos. Karalius Dovydas, nors ir buvo Dievo pateptas Izraelio karūnai, iki tol nebuvo įvestas į valdžią ir palaiminimą, kol nenumirė Jo nuodėmė Jechonatanas (1 Sam 20,30; 2 Sam 1,26).
p.s. Ilgus metus nagrinėdamas Šv. Raštą, aš maldose prašiau Kristų duoti supratimą dėl tų taisyklių tam, kad neapsigauti. Būtent todėl aš ir kalbu viešai: "Giedokite Dievui! Girkite Jo vardą! Taisykite kelią Tam, kuris važinėja virš debesų! Jo vardas yra Viešpats. Džiūgaukite Jo akivaizdoje! (Ps 68,4). Žiūrėkite ar tą kūną sekate.
Su nuoširdžia meile broliai
Vladimiras Troščenka
среда, 24 марта 2010 г.
Dievo perspėjimas
Mes dažnai gauname Dievo perspėjimus dėl savo gyvenimo kelio ir tame kelyje daromu sprendimų. Perspėjimas visada pradžioje eina per žmones, bet jeigu žodžiai nepasiekia tikslo tuomet perspėjimas eina kitaip t.y. per kūną ir kišenę.
Dievas iš anksto mus perspėjo Šv. Rašte „Nebūk kaip arklys ar mulas, kurie neturi supratimo. Kamanomis ir žąslais juos reikia pažaboti, kad jie priartėtų prie tavęs.“(Ps 32,9)
Viešpats aiškiai sako, kad „Aš savimi prisiekiau, mano žodis yra tiesa ir tas žodis pasiliks. Prieš mane suklups kiekvienas kelis ir kiekvienas liežuvis man prisieks“ (Iz 45,23). Kadangi Dievo Žodis visada išsipildo iš to suprantame, kad visi iki vieno žmonės priklaups ir prisieks prieš Dievą. Vieni priklaups ir prisieks savo valia ir noriai, kiti bus „kamanomis ir žąslais“ pažaboti, bet laisvų nuo šios pareigos nėra ir nebus.
Skaitant Biblija, ten paminėtų žmonių gyvenimų vaizdiniai labai aiškiai atsiskleidžia du kelius reaguojant į Dievo perspėjimą:
Pirmas kelias – teisuoliškas užsikietinimas (aš esu teisus ir pripildau savo lūpas to teisumo įrodymais išlanksto susitaikydamas su visais galimais kentėjimais). Kaip vienas iš tokio teisuoliškumo pavyzdžių yra Izraelio vyriausiojo kunigo Helio tragedija. Helis į jam skirtą Dievo perspėjimą atsakė "'Jis - Viešpats. Tedaro, kaip Jam atrodo geriausia'" (1 Sam 3,18)
Antras kelias – nusižeminimo ir atgailos, t.y. atleisk Viešpatie esu kaltas ('Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu. Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu'). Tokio nusižeminimo pavyzdys yra nedoro Izraelio karaliaus Ahabo pavyzdys. Jis nusižemino, verkė ir atgailavo (1 Kar 21,27-29).
Atpildas kiekvienam yra skirtingas. Vieni dėl savo teisumo ir nenusižeminimo netenka savo vaiku, tarnystės ir gyvybes (1 Sam 4,14-18), kitiems rūstybė pakeičiama i malone (1 Kar 21,29).
Visas Šv. Raštas yra perpildytas šių vaizdinių, jame nėra net šešėlio to mokymo kurio moko naujieji tikėjimo mokytojai (apie teisumo besąlyginį laikymąsi). Melo mokytojai kalba taip, lyg Dievas butu kuom nors ribotas ir Jis turi elgtis taip kaip kažkam atrodo teisinga.
Svarbu prisiminti, kad Dievas nesikeičia ir netgi jei esi vestuvių pokyliu salėje pakviestas iš patvorio, tai dar nereiškia, kad negali buti išmestas i lauką (kur bus verksmas ir dantų griežimas) jei busi be vestuvinio drabužio (t.y. atgailos prieš Dievą) Mt 22,13-14.
Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka
Dievas iš anksto mus perspėjo Šv. Rašte „Nebūk kaip arklys ar mulas, kurie neturi supratimo. Kamanomis ir žąslais juos reikia pažaboti, kad jie priartėtų prie tavęs.“(Ps 32,9)
Viešpats aiškiai sako, kad „Aš savimi prisiekiau, mano žodis yra tiesa ir tas žodis pasiliks. Prieš mane suklups kiekvienas kelis ir kiekvienas liežuvis man prisieks“ (Iz 45,23). Kadangi Dievo Žodis visada išsipildo iš to suprantame, kad visi iki vieno žmonės priklaups ir prisieks prieš Dievą. Vieni priklaups ir prisieks savo valia ir noriai, kiti bus „kamanomis ir žąslais“ pažaboti, bet laisvų nuo šios pareigos nėra ir nebus.
Skaitant Biblija, ten paminėtų žmonių gyvenimų vaizdiniai labai aiškiai atsiskleidžia du kelius reaguojant į Dievo perspėjimą:
Pirmas kelias – teisuoliškas užsikietinimas (aš esu teisus ir pripildau savo lūpas to teisumo įrodymais išlanksto susitaikydamas su visais galimais kentėjimais). Kaip vienas iš tokio teisuoliškumo pavyzdžių yra Izraelio vyriausiojo kunigo Helio tragedija. Helis į jam skirtą Dievo perspėjimą atsakė "'Jis - Viešpats. Tedaro, kaip Jam atrodo geriausia'" (1 Sam 3,18)
Antras kelias – nusižeminimo ir atgailos, t.y. atleisk Viešpatie esu kaltas ('Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu. Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu'). Tokio nusižeminimo pavyzdys yra nedoro Izraelio karaliaus Ahabo pavyzdys. Jis nusižemino, verkė ir atgailavo (1 Kar 21,27-29).
Atpildas kiekvienam yra skirtingas. Vieni dėl savo teisumo ir nenusižeminimo netenka savo vaiku, tarnystės ir gyvybes (1 Sam 4,14-18), kitiems rūstybė pakeičiama i malone (1 Kar 21,29).
Visas Šv. Raštas yra perpildytas šių vaizdinių, jame nėra net šešėlio to mokymo kurio moko naujieji tikėjimo mokytojai (apie teisumo besąlyginį laikymąsi). Melo mokytojai kalba taip, lyg Dievas butu kuom nors ribotas ir Jis turi elgtis taip kaip kažkam atrodo teisinga.
Svarbu prisiminti, kad Dievas nesikeičia ir netgi jei esi vestuvių pokyliu salėje pakviestas iš patvorio, tai dar nereiškia, kad negali buti išmestas i lauką (kur bus verksmas ir dantų griežimas) jei busi be vestuvinio drabužio (t.y. atgailos prieš Dievą) Mt 22,13-14.
Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka
Pakilkim į kovą !!!
Nubuskim broliai Kristuje
Nusikratykime pasaulio apžavus
Ir atsitokime kas kart didėjančioj spragoj
Tarp Dievo ir tautos.
Kaip sako Viešpats:
'Kiekvienas prisijuoskit kardą prie juosmens.
Ir eikit per stovyklą išilgai nuo vartų ligi vartų
Žudykite kvailumą ir imkite kiekvieną mintį į nelaisvę.
Apsaugoję save tikėjimo šarvais,
Iškelkim kalaviją – Dievo Žodį.
Kovokime už Kristų narsiai,
Atmetę prisitaikėlių kerus.
Paniekinkim drungnumą,
Išlaisvinę liepsnas
Kurias širdį nešiojam,
Uždekim didį Kristaus gaisrą.
Atkasę skepetose paslėptas minas,
Jas leiskime apyvarton greičiau.
Nebūkime beverčiais ir kvailais tarnais,
O tapkime šlovingais bendradarbiais.
Pakilkim drąsiai prieš bedievystės pagimdytas,
Nesuskaičiuojamas gyvų numirėlių ordas.
Nenusigąsk maža kaimenę,
Nes Tėvas jau nusprendė atiduoti karalystę mums!!!
Nekreipkim dėmesio į milžiną iš Gato
Tegu sau Galiotas plūstasi ant mūsų
Taip prisišaukdamas
Bešlovę mirtį sau, nuo raudonskruosčio mesto akmenėlio.
Nebūkime kaip tie, kurie įsivaizduoja jog jau yra turtingi ir pralobę.
Jie nei šilti ir ne karšti, tiesiog druska netekusi sūrumo.
Jie turi išvaizdą, bet jėga Jo atmetę.
Akli kvailiai, jie net nemato, kad yra tik skurdūs apgailėtini beturčiai.
Mes ne tokie kaip jie, todėl su Kristumi Tiesoj
Šiame pasaulyje geriau numirkime kovoj,
Kad atgimime mūsų lauktu nenuvystantis šlovės vainikas.
Nes Dievo klausom mes labiau negu žmonių !!!
Nusikratykime pasaulio apžavus
Ir atsitokime kas kart didėjančioj spragoj
Tarp Dievo ir tautos.
Kaip sako Viešpats:
'Kiekvienas prisijuoskit kardą prie juosmens.
Ir eikit per stovyklą išilgai nuo vartų ligi vartų
Žudykite kvailumą ir imkite kiekvieną mintį į nelaisvę.
Apsaugoję save tikėjimo šarvais,
Iškelkim kalaviją – Dievo Žodį.
Kovokime už Kristų narsiai,
Atmetę prisitaikėlių kerus.
Paniekinkim drungnumą,
Išlaisvinę liepsnas
Kurias širdį nešiojam,
Uždekim didį Kristaus gaisrą.
Atkasę skepetose paslėptas minas,
Jas leiskime apyvarton greičiau.
Nebūkime beverčiais ir kvailais tarnais,
O tapkime šlovingais bendradarbiais.
Pakilkim drąsiai prieš bedievystės pagimdytas,
Nesuskaičiuojamas gyvų numirėlių ordas.
Nenusigąsk maža kaimenę,
Nes Tėvas jau nusprendė atiduoti karalystę mums!!!
Nekreipkim dėmesio į milžiną iš Gato
Tegu sau Galiotas plūstasi ant mūsų
Taip prisišaukdamas
Bešlovę mirtį sau, nuo raudonskruosčio mesto akmenėlio.
Nebūkime kaip tie, kurie įsivaizduoja jog jau yra turtingi ir pralobę.
Jie nei šilti ir ne karšti, tiesiog druska netekusi sūrumo.
Jie turi išvaizdą, bet jėga Jo atmetę.
Akli kvailiai, jie net nemato, kad yra tik skurdūs apgailėtini beturčiai.
Mes ne tokie kaip jie, todėl su Kristumi Tiesoj
Šiame pasaulyje geriau numirkime kovoj,
Kad atgimime mūsų lauktu nenuvystantis šlovės vainikas.
Nes Dievo klausom mes labiau negu žmonių !!!
понедельник, 22 марта 2010 г.
Prostitutė
Klaidžiodamas internete radau įdomų pasakojimą, kuomet vienas protestantų profesorius pateko į labai keblią padėtį mokydamas studentus Bažnyčios istorijos.
Kadangi protestantai nepripažįsta jokių religinių dogmų, todėl kiekvienas moko to kas jam tuo metu papuola ant seilės. Šis JAV protestantų koledžo dėstytojas pateikė tokią krikščionybės istorijos trumpą santrauką:
“Krikščionybė prasidėjo Palestinoje kaip bendrija; vėliau ji perėjo į Graikija ir tapo filosofija; kuomet krikščionybė pateko į Italija, ji tapo religine institucija; Europoje ji pavirto tiesiog kultūra; bet štai kuomet krikščionybė pateko į Amerika, ji tapo verslu (enterprise)."
Kad studentai geriau įsisąmonintų žodį „enterprise“, dėstytojas jiems paaiškino, kad tai tas pats kas biznis.
Tuomet pakėlė ranką viena jauna studentė ir paklausė:
Iš bažnyčios padarytas biznis? O argi Bažnyčia ne turėtų būti kūnas?
Profesorius atsakė, kad be abejo bažnyčia tai kūnas.
Tuomet mergina pratęsė:
O jei kūnas tampa bizniu, argi tai nėra vadinama prostitucija?
____________________________________
Senoliai sakydavo: Vaiko lūpomis kalba tiesa.
Biblija moko:
....... 'Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių'?' (Mt 21,16)
Jei norite sekti Kristumi, visada stebėkite kokį kūną sekate. Nes Biblija, biznio kūną (bažnyčia) vadina „didžiąją ištvirkėlę paleistuvaujančią su žemės karaliais.
p.s. Įdomus istorinis faktas: viena svarbiausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių pasaulyje - Anglikonai, akivaizdžiai gimė iš paleistuvystės. 1529 m. Romos Popiežius Klimentas VII atsisakė pripažinti neteisėtomis vedybas tarp Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Ekaterinos Aragonskajos, leidžiant karaliui trečią kartą vesti. Tuomet Anglijos karalius tiesiog įkūrė naują bažnyčią (Anglikonus), kuri jam leido daryti ką tik nori.
Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka
Kadangi protestantai nepripažįsta jokių religinių dogmų, todėl kiekvienas moko to kas jam tuo metu papuola ant seilės. Šis JAV protestantų koledžo dėstytojas pateikė tokią krikščionybės istorijos trumpą santrauką:
“Krikščionybė prasidėjo Palestinoje kaip bendrija; vėliau ji perėjo į Graikija ir tapo filosofija; kuomet krikščionybė pateko į Italija, ji tapo religine institucija; Europoje ji pavirto tiesiog kultūra; bet štai kuomet krikščionybė pateko į Amerika, ji tapo verslu (enterprise)."
Kad studentai geriau įsisąmonintų žodį „enterprise“, dėstytojas jiems paaiškino, kad tai tas pats kas biznis.
Tuomet pakėlė ranką viena jauna studentė ir paklausė:
Iš bažnyčios padarytas biznis? O argi Bažnyčia ne turėtų būti kūnas?
Profesorius atsakė, kad be abejo bažnyčia tai kūnas.
Tuomet mergina pratęsė:
O jei kūnas tampa bizniu, argi tai nėra vadinama prostitucija?
____________________________________
Senoliai sakydavo: Vaiko lūpomis kalba tiesa.
Biblija moko:
....... 'Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių'?' (Mt 21,16)
Jei norite sekti Kristumi, visada stebėkite kokį kūną sekate. Nes Biblija, biznio kūną (bažnyčia) vadina „didžiąją ištvirkėlę paleistuvaujančią su žemės karaliais.
p.s. Įdomus istorinis faktas: viena svarbiausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių pasaulyje - Anglikonai, akivaizdžiai gimė iš paleistuvystės. 1529 m. Romos Popiežius Klimentas VII atsisakė pripažinti neteisėtomis vedybas tarp Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Ekaterinos Aragonskajos, leidžiant karaliui trečią kartą vesti. Tuomet Anglijos karalius tiesiog įkūrė naują bažnyčią (Anglikonus), kuri jam leido daryti ką tik nori.
Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka
воскресенье, 21 марта 2010 г.
Jobo bausmė
Skaitydamas Jobo knygą, visada mąsčiau – kodėl Dievas taip negailestingai pasielgė su savo tarnu Jobu? Juk jis toks geras ir teisingas, visada vykdė tai kas teisu ir nenukrypdavo nuo šviesos kelio.
Atsakymą kaip visada radau ne pas išmintingus ir didžiai mokytus teologus, o Biblijoje, nes Dievas per Savo Žodį kiekvienam iš mūsų duoda tobulą supratimą ir duoda jo tiek kiek mes esame pasiruošę tam kartui priimti. Ką gi sako Biblja:
Nebūk per daug teisus nė per daug išmintingas; nepakenk pats sau. (Mok 7,16)
Jei esi per daug teisus ir per daug išmintingas ir tą savyje jauti, žinok, kad esi papuolęs į baisiausią – puikybės (šėtonišką) nuodėmę. Jobo knyga mums aiškiai parodo, kad tariamo teisumo ir išminties savivoka yra niekas kitas kaip puikybė ir tai gali turėti labai skaudžių pasekmių save įsivaizdinusiam teisuoliui.
Skaitom ką kalbėjo Dievo vietoje pastatytas Barachielio sūnus Elichuvas, Buzitas iš Ramo giminės (Job 33 – 6). Šis jaunas vyras drąsiai nukirto trijų Jobo draugų kaltintojų nevykusius ir neteisius bandymus ginti Dievą savo supratimo rėmuose. Jis pasakė „Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: 'Dievas jį įveiks, ne žmogus' (Job 32,13)
Elichus išdėstęs Jobui tai ką skatino jį Dievo Dvasia ir pamokė Jobą ką šis turi daryti:
Derėtų sakyti Dievui: 'Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu. Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu'. (Job 34,31 – 32)
Jobas paklausė Elichaus ir nusižemino prieš Dievą, atgailauvo už savo puikybę (Job 42,1 – 6), todėl Dievas atkeičia viską. Jis pakeičia rūstybę Jobui dar didesniu palaiminimu ir dar nubaudžia nedorai bandžiusius Dievą ginti tris Jobo draugus.
p.s. Visada teisuoliškai puldami savo brolį (arba šiaip žmogų kurio jūs nelaikote broliu) prisiminkite, kad Dievas šališkumo nepalieka nenubausto: Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį? Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti? Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus? Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą. Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų? (Job 13,7 – 11)
Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka
Atsakymą kaip visada radau ne pas išmintingus ir didžiai mokytus teologus, o Biblijoje, nes Dievas per Savo Žodį kiekvienam iš mūsų duoda tobulą supratimą ir duoda jo tiek kiek mes esame pasiruošę tam kartui priimti. Ką gi sako Biblja:
Nebūk per daug teisus nė per daug išmintingas; nepakenk pats sau. (Mok 7,16)
Jei esi per daug teisus ir per daug išmintingas ir tą savyje jauti, žinok, kad esi papuolęs į baisiausią – puikybės (šėtonišką) nuodėmę. Jobo knyga mums aiškiai parodo, kad tariamo teisumo ir išminties savivoka yra niekas kitas kaip puikybė ir tai gali turėti labai skaudžių pasekmių save įsivaizdinusiam teisuoliui.
Skaitom ką kalbėjo Dievo vietoje pastatytas Barachielio sūnus Elichuvas, Buzitas iš Ramo giminės (Job 33 – 6). Šis jaunas vyras drąsiai nukirto trijų Jobo draugų kaltintojų nevykusius ir neteisius bandymus ginti Dievą savo supratimo rėmuose. Jis pasakė „Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: 'Dievas jį įveiks, ne žmogus' (Job 32,13)
Elichus išdėstęs Jobui tai ką skatino jį Dievo Dvasia ir pamokė Jobą ką šis turi daryti:
Derėtų sakyti Dievui: 'Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu. Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu'. (Job 34,31 – 32)
Jobas paklausė Elichaus ir nusižemino prieš Dievą, atgailauvo už savo puikybę (Job 42,1 – 6), todėl Dievas atkeičia viską. Jis pakeičia rūstybę Jobui dar didesniu palaiminimu ir dar nubaudžia nedorai bandžiusius Dievą ginti tris Jobo draugus.
p.s. Visada teisuoliškai puldami savo brolį (arba šiaip žmogų kurio jūs nelaikote broliu) prisiminkite, kad Dievas šališkumo nepalieka nenubausto: Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį? Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti? Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus? Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą. Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų? (Job 13,7 – 11)
Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka
Подписаться на:
Сообщения (Atom)
