Medicinos mokslų daktarė, Imunologė, Galina Borisovna Kiriličeva

 

Ši Medicinos mokslų daktarė, imunologė, 30 metų dirbo su vakcinom. Kadangi tapo vienuolė, tiesiog nebegalėjo tylėti ir labai moksliškai, korektiškai paaiškino kas tai yra ir ko siekiama šia masine vakcinacija. Youtube, Facebukas, Yandex ir Google trina šį video iškarto po įkėlimo. Todėl įkėliau jį į telegram. 

ВЕТЕРИНАРИЯ

Глотая новостные сливки,

Присядьте, чтобы не упасть:

Об обязательной прививке

Твердит заботливая власть.

О время! Изобилье Храмов,

И всё же не живём, как встарь:

Врачи лечили род Адамов,

Ветеринары — Божью тварь.

Вели коров к ветеринарам

Без их согласья, не беда,

И это не было кошмаром:

Зачем согласие скота?

Нам нагнетают истерию:

Наверно, захотела власть,

Чтоб наша ветеринария

Над медициной вознеслась.

Полощут нас, как ваххабитов,

Безмасочник страшней чумы.

Чего боитесь? Вы привиты!

Не вы в опасности, а мы.

Вы под защитой медицины,

Которая трещит по швам.

Живите с чудною вакциной,

А мы помрём на радость вам.

Помрёт, кто разумом был скуден,

Вы заживёте без забот…

Но будем умирать как люди,

А не тупой бесправный скот.

Иеромонах Роман.

17 июня 2021

Скит Ветрово

Ką daryti, kad būtų gerai?

   Lietuvą valdo postkomunistinės darvinistinės sistemos atliekos, bei jų mokiniai ir palikuonys. Jų, kaip ir jų protėvių - beždžionių (taip jie patys moko savo universitetuose, kad tai jų proseneliai) neišmokysi atjautos ir neišdresiruosi atskirti formos nuo esmės. Jie visada darys tik taip kaip juos išdresiruoja svetimų mums primesta sistema. Ten jie ir gauna bedvasią ir šaltą dresūrą "Vsio zakonno tovarišči". Juk jie elgėsi pagal taisykles ir jei vykdant tas taisykles įstatymų buldozeris pervažiuoja vieną kitą tūkstantį gyvybių, juk tai tik (anot materialistų dainiaus M.Gorkio) tik ŽMOGIŠKA MEDŽIAGA iš kurios jie stato savo "šviesų rytojų".

  Tiesiog atleiskime jiems, nes jie nežino ką daro. O ką gi turime daryti mes, tai yra žmonės kurie sukurti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, Jėzaus Kristaus mokiniai? Mes privalome prisiminti ko mus moko Jėzus:

   Jei kas sako: “Aš myliu Dievą”, o savo brolio nekenčia,-tas melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, kaip gali mylėti Dievą, kurio nemato? (1 Jn 4,20)

   Labai lengva "mylėti" tuos kurie toli. Pervesti kelis litukus per įvairias gerumo akcijas ir panašiai. Bet tikrai yra sunku pamilti tą kuris gyvena šalia. Visų pirmą savo patį artimiausią, žmoną ar vyrą. Pamilus pačius artimiausius reikia apsižvalgyti kas gyvena ar dirba kaiminystėje, kuriuos tu matai kas dieną, bet nepastebi. Gal ir šiam žmogui, tavo kaimynui ar bendradarbiui gyvybiškai reikia tavo pagalbos (ne materialinės tai blogiausia ką galime pasiūlyti, pinigais mes tik atsiperkame). Toliau tavo giminėms, vaikystės draugams (neseniai vieną savo subankrutavusį vaikystės draugą radau renkant šiukšles iš konteinerio. Ankščiau pasiturintis žmogus dėl savo kaltės tapo „bomžu“. Dabar jis pas mane Anglijoje) ir pagaliau kiekvienam žmogui kurį pamatai stokojant ar kenčiant. Prisiminkite gerąjį samarietį.

  Nėra blogų žmonių. Yra tik mūsų meilės trūkumas. Meilė artimui, tai ne pataikavimas, ne "tolerancija" jų nuodėmėms ir silpnybėms. Meilė artimui yra tikras noras jam padėti. Negalima mylėti "preskai". Drungna meilė yra fariziejų (formalistų) prerogatyva. Jei tu myli artimą, pamatęs jį girtą miegantį sniego pusnyje, nepradėsi jam pasakoti koks jis blogas, pamokslauti ką jis turi daryti arba tiesiog neįdėsi jam pora litų "pachmielui" į kišenę. Tu griebsi jį už atlapų ir pakratysi, kad bent kiek išsiblaivytų, o jei ir tai nepadės kelis kartus sušersi jam per skruostus. Jei nepadės ir tai, užsimesi jį ant pečių ir nuneši į šiltą vietą, kad išsimiegotų. Kai išsiblaivys tiesiog ateisi pas jį ir pasikalbėsi. Niekada nereikia padėti per prievartą, bet visada reikia padėti jei žmogus jau nebe sugeba padėti pats sau.

  Pradėkime nuo savęs ir tų kuriuos matome kas dieną, o tada patikėkite pasikeis ir viskas aplink mus. Kad netuščiažodžiauti papasakosiu jums nedidelę savo istoriją, kaip keičiasi aplinka pakeitus save. Istorija nutiko prieš keliasdešimt metų. Su savo kaimynu buvome nesutaikomi priešai. Teismai, skundai ir panašūs dalykai buvo mūsų bendrabūvio kasdienybė. Bet kartą tiesiog pergalėjau save ir nuėjau pas jį pasikalbėti apie mums abiems svarbų dalyką tvarkantis namus ir bendrą teritoriją. Pradžioje išgirdau krūvas priekaištų, bet perlaužęs save neatsakiau į įžeidinėjimus ir pasakiau:  "Padarom žmogau taip, paliekam mūsų neišsprendžiamus nesutarimus kitam kartui ir pabandom išspręsti tai kas dabar aktualu." Po ilgo pokalbio radom kompromisą. Taip žingsnis po žingsnio, mes išsprendėme viską dėl ko pykomės, o kitus dalykus tiesiog pamiršome. Nepraėjo nei puse metų, mes buvome puikūs kaimynai. Kai reikėdavo kur nors išvažiuoti, mes vieni pas kitus palikdavome savo vaikus, bendrai sprendėme ką ir kaip turime daryti. Karta su juo nutarėme pastatyti suoliuką prie gatvės, nes nei vieno suoliuko mūsų gatvėje ne buvo. Kai pradėjome šį darbą, aplink gyvenę  kaimynai pradėjo mus kvailinti, jog tą suoliuką naktį pavogs, sulaužys, pijokai padarys savo girtuoklysčių vietą ir tai bergždžias darbas. Bet tas suoliukas išstovėjo 7 metus, iki pat to laiko kai Lietuvą valdanti nomenklatūra per teismus ir korumpuotą teisėsaugą "vsio zakonno" atėmė iš manęs tą mano namą Vilniuje, dėl mano per daug aktyvios visuomeninės veiklos profsąjungose. 

p.s. Apsižvalgykime aplinkui. Tikrai mes nenuskursime, jei kiekvienas iš mūsų pabandys padėti tam, kas stokoja ir prisidėti prie to, kad mūsų bendras gyvenimas būtų patogesnis ir gražesnis. Nelaukite valdžios malonių, tiesiog darykite ir Dievas jums atlygins, nes padėdamas stokojančiam ir darydamas gerus darbus neatlygintinai, tu duodi Dievui į skolą, o Dievas niekada nelieka skolingas. 

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Vladimiras Troščenka

Вот уже не одно десятилетие публику кормят благостными рассказами о великих заслугах вакцинации

 

"Вот уже не одно десятилетие публику кормят благостными рассказами о великих заслугах вакцинации в деле спасения человечестве от оспы. Но так ли это на самом деле? Реальная история медицины: 

● Еще в начале 19-го века лондонский журнал "Мedical observer" (Vol. VI, 1810 г.) опубликовал подробности 535 случаев оспы у вакцинированных пациентов, из них 97 с летальным исходом (с указанием имен и фамилий пострадавших), причем некоторых из этих людей прививал лично «отец вакцинации» Дженнер! 

● Д-р Уинтерберн в одном из докладов сообщил об эпидемии в Марселе, когда оспой заразились 2000 вакцинированных, и о вюртембергской эпидемии (Германия) 1831 года, где жертвами оспы стали 995 «защищенных» от неё. 

● Во время эпидемии 1871 года в Германии от оспы умерли 124948 человек. Согласно записям, ВСЕ они прошли вакцинацию. В одном только Берлине оспой заболели 17038 привитых, из них 2884 умерли. 

● Лейстерский инспектор д-р Д. Миллард в своей книге "The Vaccination Question" писал: "Нельзя отрицать тот факт, что вакцинация наносит тяжелый ущерб здоровью. Официальное число умерших от вакцины уже в несколько раз превысило число умерших от натуральной оспы". 

● С 1886 по 1892 г.г. в Японии было сделано 25 474 370 первичных и повторных инъекций вакцины. Две трети населения прошли повторную вакцинацию. Несмотря на множество прививок, в течение этих лет было отмечено 165774 случая оспы, 28979 из которых имели летальный исход. 

● С 1877 по 1907 г.г. в Индии было 3 344 325 смертей от оспы, причем ВСЕ умершие были привиты. С другой стороны, в любой точке Индии, где прекращались прививки и вместо них вводились строгие санитарные меры, оспа немедленно исчезала, и это правило не знало исключений. 

● Из доклада д-ра Уильяма Фарра, британского королевского статистика: «Максимальный уровень смертности от оспы был достигнут с началом обязательной вакцинации. Среднегодовая смертность от оспы в 1850 году, до принятия закона о всеобщем оспропрививании, составляла лишь 2 случая на 10 000 человек. А в 1871 году, на фоне массовых прививок, этот показатель составил уже 10,2». 

● Д-р Р. Гарроу в статье в журнале «British Medical Journal» (14.01.1928), показал, что смертность от оспы в Англии и Уэльсе среди привитых была в 5 раз выше, чем среди непривитых. 

● Сэр Томас Чемберс, королевский адвокат, парламентарий, окружной судья: "Из 155 человек, обратившихся в больницу св. Джеймса на Пиккадили, 145 были привиты". 

● Из отчета д-ра Марсона по лондонской больнице Хайгейт за 1871 год: "Из 950 больных оспой 870 (90%) были привиты". 

● Из отчета по больнице Хэмпстед: в 1884 году из 2965 больных оспой, поступивших в больницу, 2347 были привиты. 

● В больнице Мэрилевор 92% больных оспой были ранее привиты. 

● В 1926 году власти Египта объявили о победе над оспой. А через 6 лет, в 1932 году, на фоне почти 100%-й привитости населения, разразилась самая крупная оспенная эпидемия в истории этой страны. Усугубляемая действиями вакцинаторов, она длилась целых два года. Всё, на что были способны прививки от натуральной оспы – это… вызывать натуральную оспу. Если бы не массовая вакцинация, оспа исчезла бы в мире как минимум на 100 лет раньше" 

(Людмила Казанцева). Наш чат~h tt ps://t.me/ProtivGadov2 Наш канал ~ht t ps://t.me/Protestnarod

Skęstant Titanike, ką pasirinktum - liukso kajutę, ar mažą vietelę gelbėjimosi valtelėje?

  Vinstonui Čerčiliui yra priskiriami šie žodžiai:

  „Aš dažniausiai niekam nelinkiu nei sveikatos, nei turtų, linkiu tik sėkmės. Juk dauguma tų, kurie buvo „Titanike”, buvo ir sveiki ir turtingi. Bet sėkmingi pasirodė tik nedaugelis iš jų.” Sėkmės!

  Šiaip sėkmė yra labai paslaptingas reiškinys. Jo neįmanoma tiksliai įvardinti, formaliai apskaičiuoti arba praktikoje išmokyti. 

   Pavyzdžiui, 2019 metais Graikijos pilietis Antonios Mavropulos, dviem minutėm pavėlavo į Etiopijos avialinijų lėktuvą Boeing 737 Max. Jis buvo labai piktas dėl nesėkmės, bet pakilęs lėktuvas po 6 minučių skrydžio sudužo. Žuvo visi juo skridę 149 keleiviai ir 8 ekipažo nariai. Nesėkmė, kuri pasirodė didžiausia jo gyvenimo sėkmė. Ir taip atsitinka pakankamai dažnai. Sėkmės neįmanoma nusipirkti, užsidirbti, išmokti, užsitarnauti arba pavogti. Ji arba yra arba jos nėra. Todėl yra nusistovėjusi nuomonė, kad sėkmės gaudymas yra tuštybė kuria užsiima kvailiai visokiose loterijose. Tai teisinga nuomonė. Nes tai ką mes vadiname sėkme, yra tiesiog teisingas ir tobulas gyvenimas su Dievu. Kuris būtent neregimai ir rūpinasi štai tokiomis mūsų gyvenimo aplinkybėmis. Mes patys to tobulumo pasiekti negalime, tai yra tik duotybė. Kuri yra atsakas į sąmoningą pasirinkimą. Tu ieškai Dievo arba ne. 

   Visagalis Dievas sukūrė pasaulį tobulą, bet dėl mūsų protėvių neklusnumo, kūrinija buvo pajungta tuštybei. Tuštybei, kuri neturi jokios vertės ir neša tiktai rūpesčius, nusivylimą, ligas ir mirtį. Todėl mes, pastoviai dejuojame ir sąmoningai arba ne, bet laukiame išgelbėjimo iš šio skęstančio Titaniko. Mūsų atotrūkis nuo Gyvybės Teikėjo ir yra visų blogybių, problemų, nelaimių ir ligų priežastis. Tik buvimas su Dievu sunaikina pražūtingą tuštybę ir duoda tikrą žmogaus (sukurto pagal Dievo atvaizdą ir panašumą) gyvenimą.

   Prieš kelis tūkstantmečius, pranašas Izajas pranašavo apie Dievo artumą:

   Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu.

  Emanuelis, šis vardas yra reikšmė ir simbolis mums visiems. Emanuelis hebrajiškai reiškia - Dievas su mumis. Įsikūnijęs Visagalis Dievas, Kuris pasilieka per amžius su savo atpirktais žmonėmis. Ši pranašystė išsipildė prieš du tūkstančius dvidešimt metų. Iš mergelės Marijos gimė Jėzus Kristus, Dievo Žodis, tapęs Kūnu. Emanuelis – Dievas su mumis. Jėzus Kristus yra Visagalio Dievo, Kūrėjo ir Laikytojo Žodis, nesukurtas, bet gimęs iš Dievo Dievas, todėl tik Jis yra Tikras Gyvenimas, tik Jis yra tikra Duona, kurios valgantis nebealks per amžius. Tik Jo mes turime laikytis, nes nėra kito Vardo po dangumi, kuriuo mes galime būti išgelbėti. Šis vardas yra Jėzus Kristus.

Nuo savo gimimo dienos Jėzus yra su mumis, su tais kurie tiki Juo visa širdimi ir išpažįsta Dievo Žodį savo lūpomis. Tai Jam ir apie Jį, per kiekvienas Kalėdas mes kartojame pranašo giesmę - Kūdikis mums gimė, Sūnus mums duotas. Ant Jo peties viešpatavimas, Jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo.

Dievo Sūnus pagal pranašystę atėjo į Žydų, senosios sandoros ir Visagalio pranašystę nešančią tautą. Bet argi Dievas - tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių Dievas? Būtent taip, Jis yra ir pagonių Dievas, nes tėra tik vienas Dievas ir nėra kitų Dievų. Jis per tikėjimą, Naujoje sandoroje, išteisins ir apipjaustytus (žmones turinčius senosios sandoros žymę); taip pat per tikėjimą, Naujojoje sandoroje, Jis išteisins ir neapipjaustytus (žmones neturinčius senosios sandoros žymės).

Naujoji sandorą (sutartis) sujungia mus su Visagaliu Dievu. Tai yra dovana, nes mes Dievui nieko neduodame. Šia sutartimi, mes iš Dievo galime priimti begalinę nenusipelnytą malonę, nuodėmių atleidimą ir kaip atpildą – amžiną gyvenimą Dangaus karalystėje. Iš savo pusės Dievas šia sandorą patvirtino Savo Sūnaus mirties Krauju Golgotoje. Po kurios prisikėlęs Jėzus parodė, kad mirtis jau yra nugalėta ir kelias į amžiną gyvenimą jau yra atvertas. Mums gi, girdintiems Gerąją naujieną žmonėms, yra palikta laisva valia, priimti šią sandorą ir eiti Kristaus keliu arba ją atmesti ir eiti gyvenimu taip kaip mes patys sau įsivaizduojame.

Žinok, Dievui nereikia tarnų, Jam nereikia vergų, jam nereikia tavo turtų, Jam reikalingas tu pats, nes jis tave mylį kaip ir kiekvienas Tėvas myli savo sūnų palaidūną.

Jei vis dėl to tvirtai apsisprendei priimti Dievo sandorą, tuomet apmąstyk savo nuodėmes, suprask jas ir atgailauk dėl jų Dievo akivaizdoje. Po atgailos, ateik maldoje pas Dievą Jėzaus Kristaus vardu, atverk savo širdį Jėzui, išpažink savo tikėjimą viešai ir palikęs šio gyvenimo tuštybę sek paskui Kristų, nesižvalgydamas atgal.

Atsisakydamas pasaulietiškos tuštybės ir sekdamas Jėzumi Kristumi, tu gimsti iš naujo, naujam amžinam gyvenimui su Emanueliu. Tai visai kitas gyvenimas, nei tas kuriame tu gyvenai iki šiol.

  Jėzus Kristus, aiškiai perspėjo mus, savo mokinius, kad nei vieno daugiau nebevadintumėme tėvu, nes mes turime tik Vieną Tėvą Dievą ir nei vienas mes nebegalime vadintis mokytoju, nes mes turime tik vieną mokytoją Jėzų Kristų. Priėmę Kristaus sandorą, mes visi tapome broliais. Todėl kas iš mūsų nori būti didžiausias, tebūna visiems tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas. Taip pat, mes turime mylėti vienas kitą taip, kaip pats Kristus pamilo mus. Tik iš to ar mes mylėsime vienas kitą, bus aišku ar mes esame Jėzaus mokiniai.

Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Kelias atviras broliai ir seserys. Kol kas. 

Kristus gimė VIEŠPATAUTI!

Skardžiuoju kūdikio riksmu,

Mesijas paskelbė naujieną,

Nuo šiol visai kitu būdu,

Skaičiuosite metus ir erą.

Silpnumas nuo dabar jėga,

Kvailystė - išminties šaltinis,

Vaikystė karaliauti pakviesta,

Puikybė sutrypta į nieką.

Galia, nuo šiol, yra kita.

Ji ėdžiose ramiai sau miega.

Tas kam priklauso visuma

Priklausomas dabar nuo pieno.

Visiems išminčiams ir kvailiams,

Nuo šiol suvokti reikia vieną.

Tik tas kas kūdikiu atgims,

Išvys IŠGELBĖJIMO DIENĄ.

‘Viešpats telaimina ir tesaugoja tave. 

 Viešpats te parodo tau savo veidą ir tebūna tau maloningas. 

 Viešpats te atgręžia savo veidą į tave ir te suteikia tau ramybę’.

Su broliška meilę ir rūpesčiu 

Vladimiras Troščenka

Martynas. Vengrų šokis

 

Kiek žydų gelbėjo lietuvius, nuo jų tautiečių sukeltų žudynių?

 

  Išsilavinusiems žmonėms (ne bakalaurams) puikiai žinomas pirmasis pasaulyje HOLODOMORAS, kurį prieš kelis šimtus metų surengė žydų karčiamininkai Lietuvoje. Tada, nuolatiniame karantine - baudžiavoje gyvenusi lietuvių kaimiečių "žmogiška medžiaga" masiškai mirdavo iš bado. Žydai atiminėdavo duoną iš kaimiečių savo spirito varykloms.

   To meto "spiritoafera" buvo labai geras biznis, nes kaip ir dabar taip ir tuomet, tie kas atsisakydavo gerti pas žydą nustatytą kiekį arielkos (t.y. skiepytis karčiamoje dėl dėl sveikatos ir bandos imuniteto), būdavo baudžiami. Lietuva buvo vienintelė vieta pasaulyje, kurioje buvo įvestas privalomas "savanoriškas" gėrimas pas žydų karčiamininkus ir jei kaimiečiai nepaklusdavo to meto "GALIMYBIŲ PASO TVARKAI" Lietuvos bajorija baudė savo kaimiečius piniginėmis baudomis. Kaip ir šiuolaikiniai koronoaferos valstybiniai stūmėjai, jie gaudavo finansavimą iš žydiškų fondų, už teisingą biznio tvarkos palaikymą. 

  Žydišką SPIRITOAFERĄ tuo metu nutraukė Deržavinas Gavriilas Romanovičius, kurį rusų Caras Povilas pirmasis nusiuntė išsiaiškinti, kodėl dėl sveikatos, alkoholiu masiškai skiepyjami Lietuvos kaimiečiai, miršta ištisomis šeimomis. Apie tai galite paskaityti straipsnyje "Kaip Rusų Caras lietuvius nuo žydų sukelto bado gelbėjo"  (https://geros-figos.blogspot.com/2016/01/kaip-rusu-caras-lietuvius-nuo-zydu.html).

  Taip pat dar yra išlikę gyvų liudytojų kurie prisimena žydų surengtas masines žudynes, turto atiminėjimą ir ištisų giminių išsiuntimą į tremtį ir lėtą mirtį, kuomet žydų sukurta CCCP aneksavo Lietuvą. Man teko skaityti Dušanskio straipsnį Rusijos tinklapyje, kuriame jis gyrėsi apie tai, jog atėjus sovietų valdžiai jo pajamos taip išaugo, kad Dušanskio mama netgi atsisakė priimti pinigus iš jo, netikėdama, kad tokie pinigai gali būti uždirbti teisėtai. 

  Mes puikiai žinome apie tūkstančius Lietuvos gyventojų, kurie statė savo ir savo šeimų gyvybes į pavojų ir gelbėjo žydus nuo mirties naciams atėjus į Lietuvą. Mano žmonos seneliai (Lietuvos sentikiai) beveik visą karą slėpė pas save žydų šeimą. Vėliau tas žydas, būdamas didelis viršininkas Leningrade, dažnai su savo draugais atvažiuodavo pas juos į Ignalinos rajoną ilsėtis. 

  Bet ar buvo ŽYDŲ KURIE GELBĖJO LIETUVIUS NUO JŲ TAUTIEČIŲ SUKELTŲ ŽUDYNIŲ?

   Žydų dėkingumo tema, labai taikliai pasisakė Dr. Rūta Gajauskaitė. Todėl tiesiog siūlau prisiminti kelis jos straipsnius. 

   Pirmas "Genocidas ar Holokaustas?" ir antras "Euras". Po šių tekstų ji "netikėtai" mirė ir buvo skubiai kremuota (Tuomet "netikėtai" mirė ir Klaipėdos prokuroras Stuplinas, gynęs vargšą pedofilų kankintą vaikutį - Deimanę). 

   Šių tekstų nerasite google paieškoje ir žydų fondų kontroliuojamose masinėse informavimo/smegenų plovimo įmonėse (bent jau man rašant šį straipsnį ir įvedus paiešką nebuvo nieko. Bet jie labai greitai pakeičia paieškų algoritmus, todėl gal vėl bus įmanoma surasti). Totali viešosios erdvės kontrolė yra geriausias būdas laikyti vergus paklusnume.   

"Euras" Rūta Gajauskaitė

 Lietuvos prezidentė pasiliko teisę į išimties tvarka suteikti pilietybes galimybę. Kaip ji šia galimybe naudojasi “griežtai ir teisingai”, žiniasklaida demonstruoja atvejus su sportininkais, bet nutyli, kad... 

Kad Izraelio 4,5 tūkstančių piliečių turi ir antrąją – Lietuvos pilietybę. Taigi, tūkstančiams žydų suteikta privilegija, kai tikriesiems lietuviams atimama jų prigimtinė teisė!!! Taip kaip prigimtinė teisė buvo atimta iš palestiniečių, vienintelio JAV balso persvara, sprendžiant Palestinos valstybingumo klausimą. 

Labai akivaizdus Palestinos sindromo įgyvendinimo Lietuvoje įteisinimas, suteikiant dvigubą pilietybę ir tik išimtinai izraeliečiams, tuo suteikiant jiems galimybę “peršokti” per visus žemės pardavimo saugiklius ir taip “nusipirkti” žemę Izraelio filialui Lietuvoje.  Lietuvių emigracijoje jau yra apie 1,5 milijono (700 000 pokario bėglių ir antra tiek - dabartinių duoneliautojų), taigi Tėvynėje beliko 2 milijonai. Ištuštėję kaimai bus už centukus nupirkti žydų naujakuriams, kuriems JAV bankininkai kaip mat “pametės” neatlygintiną paramą Europos vidury įkurti “litvakų” valstybę.

Būtina paviešinti bent 3 tuos “minkštus” lietuvių tautos naikinimo būdus, kurie prieš kelis metus jau buvo svarstyti ir atmesti, tačiau šiandien valdžios atvirais veidais aiškinami kaip savaime suprantami lyg ir išdiskutuoti ir visiems priimtini, todėl jau įteisinami!

Tai dirbtino apvaisinimo įgyvendinimas, abortų ir eutonazijos įteisinimas. (pastaba: Kai buvo gyva Gajauskaitė, dar nebuvo privalomų skiepų ir gyvulių paso baudžiavos sistemos, todėl ji paminėjo tik kelias Lietuvos valymo nuo lietuvių priemones) 

Prisidengiant labai humaniškais tikslais – pagalba nevaisingoms šeimoms, - sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė jau viešai per TV paskelbė apie 800 000 000 (beveik milijardo!) išskyrimą iš Biudžeto šiam reikalui. Kai tuo tarpu neatstatomos krizinės nuoskaitos, nedidinamos algos, pensijos ir trūksta lėšų vaikų gydymui, kurios renkamos iš piliečių per labdaros akcijas! ! ! 

Tuo tarpu tuos pačius  800 000 000 Biudžeto lėšų perkėlus į pagalbą šeimai sritį, būtų 100 proc. gimstamumo padidėjimas ir sveikų vaikų, bei darbingos naujos kartos. 

Visam pasaulyje tai žinoma ir R. Šaleševičiūtei žinoma taip pat. Tačiau valdžia ignoruoja šiuos faktus, nes dirbtinis apvaisinimas dar vienas “klondaikas”, kurio jokia STT neišaiškins. 2 proc. ir lieka tik 2 procentais visų 800 000 000 investicijų rentabilumo, o kur dingsta 98 proc. lėšų niekas nepajėgs išsiaiškinti...

O tai rimtas trukdys globalaus valdymo centrui priversti paklusti žmoniją kai toks mažas lopinėlis (Lietuva) čirškinasi ant visos planetos. Net jos paskelbimas “blogio centru – žydšaudžiais” nepakenkė jos įvaizdžiui. Taigi, belieka vienintelė išeitis – lietuvius sunaikinti. 

Blogiausia, kad nedesovietizuoti kadrai išliko, o kolaborantams visai nesvarbu kam (Rytam ar Vakaram) išduoti Tėvynę. Juo labiau, kad tie išdavikai, dažniausiai dargi ne lietuviškos kilmės: Landsbergiu pradedant ir Polikarpovna nebaigiant. Ir kiekgi jų, pasislėpusių po svetimom pavardėm ir vardais, Lietuvoje? 

Nesunku suskaičiuoti – jie visi valdžioje."

 "Genocidas ar Holokaustas?" Ruta Gajauskaitė

     Jau savaitė kaip Lietuvos Seime puikuojasi M. Duškero paroda „Lietuvos žydų organizacijos dokumentuose iki 1941 m.“ , tačiau kažkaip nematyti komunistų partijos veiklos ir 4 komunarų nuteisimo myriop eigos bei finalo pėdsakų. O juk sovietmečiu buvo net paminklas Kaune pastatytas jiems, – sukilimus kėlusių komunistų vadams. Juk dar neužmiršome jų pavardžių. Tai – Josif Greifenberger, Rafail Čarn, Karl Požėlo ir Kazys Giedrius. Prisimename ir pirmuosius Lietuvos komunistų partijos centro komiteto KGB skyriaus kadrus – E. Rozovskij, D. Todes, J. Komod, F. Kranstin, A. Slavin. Vis dar neužmirštame ir paskutinio KGB vadovo Nachmano Dušanskio bei 72 jo sėbrų, sėkmingai pasprukusių į Izraelį nuo atsakomybės už lietuvių Genocidą. Budelių Lietuvai negražina Izraelis ligi šiolei jau 20 metų. Tuo tarpu Lietuvos Seime rugsėjo 22 d. vyko konferencija apie litvakus, o ES, Izraelio ir kitų šalių ambasadoriai diskutavo tema „Holokaustas ir jo istorinės pasekmės“. O jau atrodė, kad po komunizmo prilyginimo fašizmui, ES Holokausto tema nebedominuos bendro rudai-raudonų marksistų įvykdyto Žmonijai Genocido fone. Tik Europos Tautų piliečių aukos viršija 100 mln. gyvybių, (fašistų konclageriuose 18 mln., komunistų gulaguose – 93 mln.), o kur dar 50 mln. žuvusių frontuose? Tuo tarpu deklaruojamas Holokausto žydams 6 mln. skaičius tikrai kukliai atrodo 150 mln. aukų fone. Juo labiau, kai šis skaičius pradėjo labai sparčiai tirpti...

    Iš Europos ta „marksizmo šmėkla“ nusivalkiojo po kitus kontinentus ir iki šiolei naikina tautas: 45 mln. Kinijoje, 3 mln. Kambodžoje, 1 mln. tucių aukų Afrikoje. O kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose – matome visi. Tai vis to paties Mordochėjaus Levi aukos: Karlo Markso vardu sukūrusio marksizmo teoriją, mutavusią iš marksizmo į liberalus, kosmopolitus, globalistus, semitus ir kitus eruditus, bet vis siekiančius tų pačių tikslų. Taigi, ir pasekmės tos pačios. Bet grįžkime į Lietuvą. Rugsėjo 24 d. Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vilniaus geto sunaikinimui paminėti. O juk galėjo tokių aukų ir nebūti. Raudonieji partizanai siūlė labai realų pabėgimo planą, bet Geto vadovai atsisakė...

   Taigi, Seime buvo apie ką kalbėti ir šį bei tą nutylėti. O pusė tiesos blogiau už melą. Sakykime, ką reiškia tai, kad šiuokart jau kalbama ne tik apie nacių, o ir sovietinio režimo nusikaltimus Lietuvai, jų įvertinimą ir (būtinai) už žalos atlyginimą, kai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky tėvas sovietmečiu dirbo represinėje struktūroje – Lietuvos respublikinės prokuratūros ypatingų (KGB) bylų tyrime? Tai F. Kukliansky nuomone, mes, lietuviai, turėtume atlyginti už jos tėvo S. Kuklianskij žydams padarytą žalą? Juk tai mes, lietuviai, buvome okupuoti ir rudų, ir raudonų marksistų, tai ar ne mums kažkas turėtų atlyginti padarytą žalą? Pagal F. Kukliansky – tai okupuotasis dar turi duoti „magaryčių“, kad nebūtų apjuodintas svetimu purvu? O juk apjuodino lietuvių tautą žydšaudžiais per visą pasaulį ir nutilo, tik nusprendus duoti žydams tas „magaryčias“. Apie išvystytą „Holokausto industriją“ jau rašo patys žydai. Ir ne straipsnius rašo, o rašo ištisas knygas, kaip niekieno neįpareigoti sionistai susižėrė nukentėjusiųjų žydų vardu milijardines sumas, o išlikusiems gyviems išdalino vos po 3 tūkstantėlius, ir kvit. Argi neįdomu kaip skaičiuosis F. Kukliansky? Tuo pačiu ir Zurofas pristabdė savo „polėkį“ į Lietuvą, juo labiau, kad jam buvo pakartotas jo paties 10 000 Lt pasiūlymas ne už žydšaudį, o už žydą, padėjusį išgelbėti nors vieną lietuvį!!! Ir Zurofas staigiai ne tik nutilo, bet ir pradingo iš Lietuvos...  

 O tai rodo, kad užmynėm ant Achilo kulno. Pasirodo, reikia kalbėti ne apie žudymus, o apie gelbėjimą. Argi žmogžudys gali būti įvertintas 10 000 litų, o gelbėtojas – t. y. didvyris, – kukliai nutylėtas? Okupanto ir okupuotojo požiūris į didvyrį ir žudiką – skirtingas. Okupantui besiginančiojo partizanas – žudikas, o užgrobtai Tautai – jis didvyris. Tai kodėl mes turime savo didvyrius vertinti pagal okupanto kriterijus? Neturime. Todėl šiandien privalome peržiūrėti Lileikio, Dailidės, Impulevičiaus ir daugelio kitų bylas ir juos reabilituoti. Maža to, pagal žmogiškumo principus jau pats laikas kas gera prisiminti, o kas bloga – lai išblės... Lietuviai tai ir daro – nedrasko akių ir neskalambija varpų.

    Pats didžiausias Lietuvos žmoniškumas buvo pademonstruotas II Pasaulinio karo metu tiek Valstybei, tiek piliečiams gelbėjant žydus, čia pat užmiršus žydiškos KGB represijas ir tremtis 1940 metais. Pagal ambasadoriaus A. Eidinto knygą „Žydų žudymo byla“, Lietuva išgelbėjo 56 000 žydų vien tik išplatinus palengvintu būdu tarptautinį blanką lietuvių-prancūzų kalba per spaudos kioskus. Būtent jį nusipirkęs žydas už 50 ct ir užpildęs bei pridėjęs nuotrauką, galėjo pirmoje pasitaikiusioje policijos nuovadoje gauti užtvirtinantį dokumentą – antspaudą. Tai, šiuolaikine terminija, buvo lygu užsieniniam pasui, gaunamam be jokios biurokratijos. Sugihara ir dėjo vizas pabėgėliams ant lietuviškų blankų, o ne ant kaktų. Ambasadorius A. Eidintas savo knygoje nurodo ne tik išsigelbėjusių žydų skaičių, bet ir šalis, - kur ir kiek suspėjo pabėgti su lietuviškais dokumentais persekiojamųjų. Maža to, Gurevičiaus išleistoje knygoje yra pateikta 14 000 žydų pavardžių, kuriuos išgelbėjo Lietuvos piliečiai, nurodant ne tik profesiją, bet ir socialinę padėtį. Taigi, viso Lietuvoje nuo Holokausto išgelbėta 70 000 žydų ir išgelbėta būtent tų – tyliųjų didvyrių, kuriems reikėtų nors padėkoti, o ne juodinti ir žalą iš jų reikalauti atlyginti. Taigi, Lietuva ne žydšaudžių kraštas, o gelbėtojų. Karo metu nacisto A. Eichmano sąrašuose nurodytas 134 000 žydų Lietuvoje skaičius, todėl Lietuviai išgelbėjo daugiau nei pusę pasmerktųjų. Savo skunde Niurnbergo tribunolui, Žydų suvažiavimas Miunchene teikė 150 000 žydų skaičių. Ir kasmet šis skaičius buvo didinamas iki šiandien išaugusio 220 000. Net ir tokiu atveju lietuviai išgelbėjo 1/3 litvakų. O per visą pasaulį melagingai skelbiama – beveik visus išžudę?! Jau ES atitaisinėjami tikrieji Holokausto skaičiai, pvz. Maidaneko konclageryje iš deklaruotų 1,5 mln. nužudytų žydų beliko ar tik ne 40 000? O ir Lietuvoje jau buvo „Lietuvos ryte“ skelbiama S. Alperavičiaus, kad žuvo 90 000 jo tautiečių. Šiandien ir vėl šis skaičius pakilo iki 220 000. O juk yra gyventojų surašymo duomenys ir paties žydo – A. Eichmano, žydų Holokausto planuotojo, sąrašai, yra dokumentai Niurnbergo tribunolui. Jų nepaneigsi. Pažymėtina, kad virš 800 „tyliųjų Lietuvos didvyrių“ vis tik yra pažymėti Izraelio Jad Vašemo „Pasaulio Teisuolio“ vardais. Jei išvesti koreliaciją 1000 gyventojų, tai Lietuva yra II-je vietoje tarp 32 pasaulio šalių pagal „Teisuolio“ vardą gavusių. Jei tokiu pačiu būdu skaičiuoti išgelbėtų žydų kiekį – ir vėl Lietuva yra II-je vietoje tarp kitų šalių. Lietuviai gelbėjo ne tik žydų gyvybes (70 000) bet ir žydų archyvus, jų šventas knygas Toras bei grąžino jas žydams. Ar kur nors yra pažymėta, pranešta, jau nekalbant apie padėką? Atvirkščiai, žydų institutas Amerikoje YIVO pasiskelbė patsai atradęs neįkainojamus pasaulyje žydų archyvus!!! Kai tokių archyvų kitos valstybės neatiduoda žydams išsivežti, o tik naudotis valstybės viduje. Lietuvoje šie vieninteliai pagal unikalumą Pasaulyje archyvai buvo išvežti į JAV?!! Tai vis AMB nuopelnas žydams ir praradimas Lietuvai. Tik gėrio siekyje yra visų Tautų ateitis, o ne nuoskaudų skaičiavime ir nepagrįstame kaltinime. Kas to nepaiso, tas pakerta savo ir tik savo ateitį bei sėkmę. Todėl siūlome žydams prisiminti Lietuvą per visą istorijos raidą kaip „Šiaurės Jeruzalę“, lietuvius kaip „tyliuosius didvyrius“, kad galėtumėte tikėtis prieglobsčio ateities katastrofose, kurias patys savo elgesiu sėjate, auginate ir brandinate.

KREIPIMASIS Į PASAULĮ DĖL ŽYDŲ GELBĖJIMO

   Pastaruoju metu pasaulyje piktybiškai skleidžiama dezinformacija apie Lietuvos valstybės ir lietuvių dalyvavimą žydų holokauste. Iš tikro tai tikrovės neatitinkančios žinios, nes: − Lietuva – vienintelė valstybė Europoje, dar viduramžiais gelbėjusi žydus nuo pogromų: Lietuva ne tik priglaudė, bet ir įstatymiškai gynė žydus., − Lietuva jau 1939 m. priėmė karo pabėgėlius iš Lenkijos, tame tarpe apie 30 000 – 40 000 žydų., − Lietuva daugeliui pabėgėlių žydų išdavė tarptautinę galią turinčius dokumentus, kuriais remiantis visos valstybės ( tame tarpe ir Japonija) galėjo duoti vizas, garantavusias jų išsigelbėjimą nuo mirties; Taip išsigelbėjo 56 000 žydų nuo fašistų teroro. − Okupavus Lietuvą, žydus gelbėjo dešimtys tūkstančių lietuvių, patys rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybe, tačiau nėra nei vieno atvejo, kad žydai gelbėtų lietuvius nuo nacių ar komunistų teroro; − Už žydų gelbėjimą 2 705 lietuviai pripažinti žydų gelbėtojais , o 800 lietuvių suteiktas Pasaulio Teisuolio vardas; − Lietuva viena iš nedaugelio valstybių nedalyvavo SS dalinių formavime ir neturėjo bendrų valdymo institucijų su nacistine Vokietija. Todėl mes privalome ginti savo tautos ir Lietuvos garbę:

1. Aiškindami pasauliui tikrąją Lietuvos valstybės istoriją;

2. Demaskuodami istorijos falsifikatorius bei jų tikslus;

3. Smerkdami piktybiškai kenkiančius lietuvių tautai ir valstybei bei pažeidžiančius nekaltumo prezumpciją;

4. Reikalaudami iš Lietuvos žydų bendruomenės bent lojalumo Lietuvai, jeigu jos nariai nesupranta, kiek gero lietuvių tauta jiems padarė ir nesusipranta būti bent dėkingais už 600 metų gyvenimo, kūrybos ir klestėjimo mūsų žemėje, už lietuvių tautos atjauta žydams, suteiktą prieglobstį ir gelbėjimą;

 5. Vesdami tolygų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Izraelio teisėsaugos institucijų, Lietuvos Genocido ir Rezistencijos tyrimo centro ir Vizentalio centro dėl tikrųjų lietuvių ir žydų Genocido vykdytojų išaiškinimo, jų patraukimo atsakomybėn.

p.s. Neįtikėtinos Rūtos įžvalgos, argi po tokių žodžių GOJUS turi teisę gyventi? 

    Iš žiniasklaidos žinome, kad Rūta Gajauskaitė buvo pašarvota URNOJE!!! Tai reiškia, kad ji buvo kremuota. Jei taip, tuomet viskas atlikta pagal senas bedievių rabinų nustatytas taisykles. Tam, kad apeiti Dievo Įsakymus jie yra sugalvoję visą krūvą žmogiškų priesakų. Vienas iš jų "Slapta žudyti tautos priešus neišliejant jų kraujo". Anot šių bedievių įsivaizdavimo, baudžiamas tik nekaltai pralietas kraujas. O jei kraujas nepralietas, tuomet viskas gerai. Todėl ir už savo dukrytę, kurią prievartavo visokie Furmos (Furman Ivrito kalba reiškia vėžikas) iki mirties kovojęs Drąsius, taip pat buvo palaidotas pakeitus jo kraują kažkokiu tirpalu. Lietuvos gojams buvo paskleistas kažkoks visiškai fantastinis "būtinumo atlikti tyrimus" paaiškinimas. Taip pat dabar suprantu kodėl nebuvo nei lašelio kraujo, mano mamos tėviškėje Žemaitijos Židikų kaime nužudytoje mažoje Žemaičių mergaitėje. Tuomet nekreipiau dėmesio į Babos pasakojimą apie tai, kad ją ritualiniais tikslais rideno bačkoje, į kurią buvo sukalti vinys. Nekreipiau dėmesio ir į jos perspėjimą: 

"Bladiel visų laik saugokies žydų, anei tau šypsosies, bet visų laik nekęs".

Su meilę ir brolišku rūpesčiu

Vladimrias Troščenka