Dievo įsakymą raštininko plunksna daro bevertį. (Jer 8, 8)

   Daugelis dabar kalba “Visos religijos yra geros ir visos jos veda pas Dievą. Aš esu krikščionis, bet priimu visas religijas, nes ir jos yra kelias pas Dievą."

   Gal kitos religijos ir yra kelias pas dievą, tik va klausimas pas kokį dievą?

   Biblija krikščionis perspėja, kad „Ir nors yra vadinamųjų dievų danguje ar žemėje, - daug tų dievų ir daug viešpačių, - tai mes turime tik vieną Dievą, Tėvą, iš kurio yra visa ir Jam esame mes, ir vieną Viešpatį, Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes per Jį (1 Kor 8, 5-6)

   Apaštalas Paulius įspėjo: Mat žodis apie kryžių tiems, kurie žūsta, yra kvailystė, bet mums, išgelbėtiems, jis yra Dievo jėga. (1 Kor 1, 18) ..... mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims - kvailystė. (1 Kor 1, 23)

   Be Kristaus kryžiaus ir Jo kelio, nėra krikščioniško tikėjimo. Kai vardan tariamos ramybės atsisakoma Dievo jėgos - Kristaus, nebelieka papiktinimo. Net jei išoriškai sekdami Jėzumi Kristumi mes leidžiame sau pridėti ir kitus religinius mokymus (Biblija tai vadina paleistuvavimu), tuomet „....... Juk tada kryžiaus papiktinimas būtų pašalintas. „ (Gal 5, 11) todėl nebelieka krikščioniško tikėjimo.

   Būtent požiūris, kad visos religijos atves pas Dievą, skatina visuotinės religijos sukūrimą.

  Aš esu įsitikinęs, o ir Biblija apie tai kalba, kad jau greitai diplomuoti teologijos profesoriai sugebės visas religijas unifikuoti ir gražiai logiškai pateikti. O pasaulietinė valdžia, per totalią informacinės erdvės kontrolę, sunaikins bet kokį pasipriešinimą šiai mentalinei atakai. Visuotinė religija pradės dominuoti ir žmonėms sudarys netikro saugumo jausmą.

   Biblija būtent apie tokius laikus kalba: ....... Kai žmonės kalbės: 'Ramybė ir saugumas', tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepaspruks. (1 Tes 5, 3)

   Pranašas Izajas kalbėjo:

   „Jis bus pašventinimas, suklupimo akmuo ir papiktinimo uola abiems Izraelio namams, spąstai bei kilpa Jeruzalės gyventojams. Daugelis suklups, kris ir suduš; įsipainios ir bus pagauti'. Saugok liudijimą, užantspauduok įstatymą tarp mano mokinių. “ (Iz 8, 14-16)

  Kristus mus perspėjo:

    'Štai Aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai. Saugokitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams ir plaks savo sinagogose. Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdytojus ir karalius liudyti jiems ir pagonims. Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti. Nes ne jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jumyse. Brolis išduos mirti brolį ir tėvas - sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos. Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“. (Mt 10, 16-22)

   Nesekite broliai žmogiška išmintimi ir išorinėmis logiškomis religinėmis formomis, nes Dievas jau senojo testamento laikais Žydų tautą perspėjo dėl interpretacijų ir Biblijos komentarų:

   Kaip jūs galite sakyti: 'Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus'? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė bevertį. (Jer 8, 8)

  Tikintysis negali tikėtis iš Dievo Dvasinės palaimos savo darbams, jeigu jis yra drungnas (sutinkantis su viskuo ir ieškantis kompromisų vardan iliuzinės materialinės gerovės).

   Prisiminkite, kas sakoma apreiškimo knygoje: Žinau tavo darbus, jog esi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš savo burnos. Tu gi sakai: 'Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia', - o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas. Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum. Tuos, kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu; būk tad uolus ir atgailauk! (Apr 3, 15-19)

  Apaštalas Jonas labai griežtai perspėja:

  Kas tik peržengia ribą ir nesilaiko Kristaus mokymo, neturi Dievo. Kas laikosi Kristaus mokymo, tas turi ir Tėvą, ir Sūnų. (2 Jn 1, 9).

   Todėl broliai atmeskite žmonių mokymus ir sekime kartu Kristumi, Kuris vienintelis yra viskas kiekvienam žmogui. Nėra išgelbėjimo be Kristaus kryžio ir nėra kito kelio pas Dievą nei per Jo Sūnų.

  Šv. Augustinas savo veikale „apie krikštą, prieš Donatistus, 2, 3 mokė:

   „Kas nežino, kad kanoninis Šv. Raštas yra tiek viršesnis už visus vėlesnius Vyskupų raštus, kad dėl jo visi ginčai yra beprasmiai, taip pat beprasmės yra abejonės ar teisinga ir teisu yra tai, kas pripažinta ir jau yra Jame. O Vyskupų raštai, jei juose yra kokie nors nukrypimai nuo Šv. Rašto tiesos, gali būti paneigiami žodžiais išmintingais, svarbesnių vyskupų ir suvažiavimų nutarimais. Patys pilniausi, ankstesni visuotiniai bažnyčios suvažiavimai, taisomi paskesnių suvažiavimų, kuomet patirtimi atveriama tai, kas buvo paslėpta ir išnagrinėja nežinomus dalykus. “

   t. y. Šv. Augustinas aiškiai pabrėžia, kad visi vyskupų, kitų bažnyčios tarnautojų raštai, visuotiniai bažnyčių suvažiavimai ir kitokie išoriniai ir kasdieniai bažnyčios sprendimai ir teiginiai gali būti pakeisti. Vien tik Šv. Raštas nekintamas.

   Todėl visa ko pagrindas ir tiesos, bei išminties patikros etalonas turi būti Biblija, Kristaus mokymas ir niekas kitas. 

Поручик Голицын

Не для меня придёт весна..

Kodėl pasaulyje dabar totali idėjų krizė?

.
Dar iki tol, kol senovės Graikai suprato krikščionybės mokslo didingumą, jėgą ir galią, antikos mąstytojai diskutavo dėl santykio tarp materialaus ir nematerialaus.

Dabartiniu metu, žinomiausias yra Platono pateiktas šios diskusijos pavyzdys. Jis aiškino jog tam, kad sumeistravot pirmąjį pasaulyje stalą su kėdę, meistras visų pirmą turėjo pamatyti šio stalo ir kėdės idėją. Platonas sąlyginai pavadino šiuos nematerialius tikro stalo ir kėdės vaizdinius „stalizmas ir kėdizmas“. Būtent, be „stalizmo“ ir „kėdizmo“ idėjos, nebūtų ir tikros kėdės ar stalo. Visi vėlesni stalai ir kėdės tėra to pirmojo stalo ir kėdės kopijos.

Tik nedaugelis žmonių turi sugebėjimą pažvelgti ten, kur yra tos tikrosios idėjos. Didžioji dalis žmonių vien tik kopijuoja. Kopijavimą mes pasaulyje įpratome vadinti „išsilavinimu“.
Prieš porą tūkstantmečių, atėjęs Jėzus Kristus parodė savo mokiniams kelią link tos nematerialios idėjos ir atvėrė savo mokiniams akis, kad jie sugebėtų ne pagal kažkieno pavyzdį, bet tiesiogiai matyti tai kas yra geriausia ir duoti pavyzdį kitiems.

Jėzus Kristus yra Amžinas Žodis. Jo pažinimas yra daug vertesnis už bet kokį kopijavimą (išsilavinimą), nes Jis yra virš visko ir viskame. Pažinęs Jėzų, tiksliau leidęsis Jo pažystamas, tu prieini prie to kas yra tobula, o ne prie kopijų kopijos. Ne be reikalo auksinis pasaulio milijardas gyvena būtent krikščionybės įtakoje, Krikščionių šalyse (nors ir nebe ilgam, nes žmonės totaliai atsitraukia nuo krikščionybės).

Tikslus Žodžio supratimas ir yra Tikslus Dievo garbinimas. Amerikiečiai ne dėl to, kad jie kažkokie išskirtiniai dabar valdo pasaulį. Jie valdo pasaulį, nes tiksliausiai vykdė Dievo nurodymus ir sekė Jėzumi Kristumi, nešdami evangelija į tamsų pasaulį. Nei vienas JAV prezidentas nebuvo nusiritęs iki netikėjimo kvailybės.

Iki amerikiečių, pasaulyje dominavo kažkokia nežymi sala, pavadinimu Britanija, kuri iškilo tik tuomet kai pradėjo tamsybėje sėdintiems nešti Dievo Žodį. Būtent tada Dievas davė jai galia tapti galinga imperija. Tas pats nutiko ir nežymiam Europos užkampiui – Maskvos kunigaikštystei. Tik tuomet kai Maskvos patriarchai paskelbė, kad Maskva po Konstantinopolio žlugimo liko viena tikrojo tikėjimo nešėja (trečioji Roma) ir žmonės pasijautė Dievą nešančia tauta (Богоносный народ) , tik tada šios valstybės galia ėmė augti.

Tik Dievo Žodį savyje turinti tauta gali tapti didi, nes tik Dievas gali išaukštinti. Atsitraukimas nuo Dievo visada veda į degradaciją ir pažeminimą.

Viskas kas tikra ir genialu yra labai paprasta. O melas visada yra įvelkamas į tariamo sudėtingumo ir daugžodžiavimo skraistę. Biblijoje yra viena frazė išaiškinanti mums kaip viskas vyksta šiame pasaulyje - „Pradžioje buvo Žodis ir tas Žodis tapo kūnu“.

Kristus yra Viešpats, Jis yra Dievo Žodis. Tik Jame yra tikra idėja ir kūryba nes tik per Jį, Jame ir dėl Jo viskas yra sukurta. 

Ar žinai kodėl esi ne turtingas?

   Karta su šeima atvažiavom į kaimą pas gimines. Užgriuvom juos neperspėję, norėdami padaryti staigmeną. Giminaičiai labai apsidžiaugė, nes ilgai mūsų nematė ir nedelsiant pradėjo ruošti stalą. Iš rūsio buvo atnešta šernienos, kurią tuojau pat užraugė šašlykams, taip pat namuose pagamintos briedienos dešros, papjaustyti rūkyti lašiniai, ištraukta naminė duona, naminė gira ir naminė degtinė, medus, atneštos naminės obuolių sutys, pastatyta šildyti baravykų sriuba.

   Mums prisėdus už stalo, šeimininkai labai pergyveno ir atsiprašinėjo, kad kadangi mes neperspėjome, jie neturi nieko gero, kuo galėtų mus pavaišinti, todėl turėsime tenkintis tik tuo kas yra !

  Pradžioje aš pamaniau, kad šeimininkai tik juokauja sakydami, kad jiems nepatogu, bet iš tolesnio pokalbio supratau, kad jie rimtai. Tada aš tiesiog ėmiau ir paskaičiavau jiems, kiek mums, miestiečiams, kainuotu tokios vaišės Vilniuje. Vien baravykų sriuba kavinėje kainuoja apie 10 eurų lėkštutė, jau nekalbant apie briedienos dešrą, šernienos šašlyką, naminę duoną, naminę degtinė ir visas kitas natūralias ir kokybiškas gerybes.

   Buvo keista matyti, kad žmonės tik tada pradėjo suprasti kokias vertybes jie pateikė ant stalo. Jie suprato, kad tai, ką jie suvokia tik kaip nevertingą pilką kasdienybę, yra labai vertingi dalykai.


Emanuelis Kantas sakė:
„Žmogaus protas tai toks įstabus daiktas, kuris rojų sugeba paversti pragaru, o pragarą rojumi.“

   Karta Europarlamente, Strasbūre, skaičiau pranešimą. Ten susipažinau su vienu estu, žmogaus teisių gynėju. Po oficialios dalies, sėdėdami viešbučio restorane išsikalbėjome. Kadangi pokalbis buvo labai įdomus ir uždegantis, nutarėme po Strasbūro susitikti dar kartą. Estas lyg tarp kitko mestelėjo, kad atvažiuočiau pas jį į Taliną nes Vilnius jam labai nepatiko, toks pilkas ir kaimietiškas miestelis. Na po tokios frazės aš aišku atsisakiau važiuoti į jo žuvimi smirdintį uostamiestį ir po ilgos diskusijos, estas argumentuotai buvo „nukirstas“ dėl Vilniaus ir jo vertės (buvusios ir esamos).

   Jau grįžus iš Strasbūro, po kelių savaičių skambina man tas estas ir sako, kad po pokalbio su manimi nutarė dar kartą atvažiuoti į Vilnių ir paprašė jam padėti. Jis norėjo, kad aš parodyčiau Vilnių būtent taip, kaip aš jam pasakojau.

   Po trijų dienų, estas išvažiavo iš Vilniaus apakęs. Man atmintyje įsirėžė jo frazė:
  "Bet kaip tokį nuostabų miestą galima parodyti taip bjauriai, kad net nesimatė jo akivaizdžių pranašumų".

   Čia jis kalbėjo apie tuos žmones, su kuriais jam teko nelaimė bendrauti pirmą kartą atvykus į Vilnių. Kai kurie žmones, net nesuvokia kokiame mieste jie gyvena, todėl ir pristatyti jį tinkamai nesugeba. Jau vien tai, kad į Vinių sugūžėję atkutę kolūkiečiai, gyvenimui mieliau renkasi beverčius laukus ir arimus (kaip tad Tarandę), o gražiausios ir dominuojančios Vilniaus kalvos – Naujininkai, Liepkalnis, Rasos yra laikomi „neprestižiniais“ rajonais, parodo jų savivoką. Tikri Vilniečiai tarpusavyje juokauja, kad už Neries jau nebe Vilnius, ten „2 K“ darbininkijos rajonas. („2 K“ reiškia Kauniečiai ir Kaimiečiai).

   Neseniai Sky News pranešė naujieną, kad viena Anglijos šeima, savo name lietsargių stovui naudojo seną vazą. Jie net nežinojo, kad ta vaza yra Kinų Cin imperatorių dinastijos laikų. Ir tik kai viena kartą pas juos namuose apsilankė antikvaras ir netyčia pamatė tą vazą, senukai sužinojo, kad ji kainuoja apie vieną milijoną svarų sterlingų.

   Tas pats su bet kuo šiame pasaulyje. Viskas priklauso ne nuo materijos, bet nuo to, kaip šią materiją vertiną aplinkiniai. Vertė priklauso žodžiui (dvasinei būsenai) o ne materijai.

   Dar vienas pavyzdys, kaip turtas priklauso nuo žodžio. JAV prezidentas Barakas Obama neatsargiai pasisakė apie didžiausių JAV bankų pozicijas ir kad jas reikia keisti. Iškarto po to jų vertė nukrito milijardais dolerių.

   Ar suvokiate ryšį? Žodis – turtas. Tai neišskiriama.

   T.y. vertė – turtas yra ne materiali sąvoka. Todėl ieškoti turto materialiuose dalykuose gali tik akli stabmeldžiai, nesuvokiantys kur slypi tikroji vertė. Stabmeldžiai per savo kvailumą yra pastovioje gyvenimiškoje erzelynėje. Ieškodami turto materialiuose dalykuose, jie save pastato į darbinio gyvulio poziciją. Jie dirba daug ir pastoviai užsiėmę, bet realybėje jų darbo vaisiais naudojasi kiti.

   Biblijoje psalmėse pasakyta: Veltui keliatės prieš aušrą ir vargstate ligi vėlyvos nakties. Jūs valgote vargo duoną. O savo mylimajam Viešpats duoda miegą. (Ps 127,2)

   Atsisakydami Kristaus malonės, jūs veltui dirbate. Nes žmogui, kuris Jam patinka, Jis suteikia išmintį, pažinimą ir džiaugsmą, bet nusidėjėliui duoda sunkią užduotį rinkti ir kaupti, kad galėtų atiduoti tam, kuris patinka Dievui.

  Jėzus moko savo mokinius:

   Ir neklausinėkite, ką valgysite ar gersite, ir nesirūpinkite! Visų tų dalykų ieško šio pasaulio pagonys. O jūsų Tėvas žino, kad viso to jums reikia. Verčiau ieškokite Jo karalystės, o visa tai bus jums pridėta. Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę!' (Lk 12,29-32).

   Tai yra labai įpareigojantis Dievo pažadas, kuris nei karto per du tūkstantmečius ne buvo sulaužytas. Kristus yra Geras Ganytojas ir Jis rūpinasi savo žmonėmis.

   Svarbu prisiminti, kad Jis ne tik Geras, bet Jis yra Visagalis. Jam priklauso viskas, todėl kam nori tam Jis ir duoda ir ne už nuopelnus, kad niekas nesigirtų, bet kaip Karališką malonę tiems kas Jį seka.

p.s. Ieškok Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa kitą tau bus pridėta. Nes tikras turtas yra Žodis. Dievo Žodis, Jėzus Kristus. Tik Jame viskas yra vertinama ir tik Jis suteikia vertę viskam šiame ir kitame pasaulyje. Be Jo, ką tu be turėtum, tebus beformis, bedvasis molis, neturintis jokios vertės. 

Сон Степана Разина

Stabai Kristaus bažnyčiose

.
Pagrindinis protestantų kaltinimas Katalikų bažnyčiai yra stabų garbinimas. Jie kalba:

    - Katalikai nuklydo ir tapo stabmeldžiais, o mes tikrieji krikščionys nes vykdydami antrąjį dekalogo įstatymą negarbiname stabų.

   Kaip ne būtų keista, bet būtent antrojo dekalogo įstatymo laikymasis labai akivaizdžiai parodo protestantų ir visų kitų protestantizmo priaugintų pseudo krikščioniškų kavos gėrimo klubų, atsitraukimą nuo Kristaus. Paaiškinsiu kodėl:

  Apaštalas Petras apie Šv. Rašto laiškus sakė:

   „Juose esama sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos neišmokyti ir svyruojantys iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai.“ (2 Pt 3,16)



   Šv. Dvasios įkvėptas, apaštalas Paulius, apie Senojo Testamento įstatymą yra pasakęs:

   „Neatstumiu Dievo malonės, nes jei teisumas įgyjamas įstatymu, tuomet Kristus mirė veltui.“ (Gal 2,21)

   Katalikų katekizmo 2072 punktas aiškiai moko Biblijos tiesos, kad įstatymas nenustos galioti iki pat pasaulio pabaigos (Mt 5,18). Visi nusidėjėliai bus teisiami įstatymo pagrindu (protestantai taip pat). Bet būtent čia ir yra didžioji TIKRŲ Krikščionių privilegija. Įstatymo rūstybė ir prakeikimo galia jų nelies. Nes visi kas įtikėjo, tapo Kristaus mokiniais ir nusekė paskui jį, tie jau NEBETEISIAMI (Jn 3,18).

   O dėl tariamų stabų, reikia žinoti, kad Kristaus mokiniai yra išlaisvinti iš įstatymo prakeikimo, todėl jie tarnaudami Viešpačiui paima į nelaisvę kiekvieną mintį (2 Kor 10,5) ir VISKĄ (aš pabrėžiu viską) gali naudoti Kristaus garbei, tame tarpe ir stabmeldžių šventės ir silpnųjų žmonių poreikį garbinti tai kas matoma ir apčiuopiama.

    Keistai atrodo veidmainiaujantys protestantai, kurie vaidina, kad išmano Biblija ir, kad tik ja vadovaujasi. Nejaugi jie neskaitė, kad net apaštalui Petrui už tokį dalinį (apsimestinį) įstatymo laikymąsi yra pažymėtas priekaištas Biblijoje:

'Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis gyventi taip, kaip žydai? (Gal 2,14)

   Biblija draudžia selekcionuoti įstatymą. Jei gyveni įstatymu o ne malone ir vykdai bent vieną įstatymo dalį, bet nusižengi dėl kitų 613, vis viena esi nusižengęs visam įstatymui. Vykdantiems įstatymą (nors ir jo dalį pav. dėl atvaizdų) Kristus mirė veltui. Nes tai kas išgriauta vėl atstatoma.

   Tie kas seka šio pasaulio priesakais ir išmintimi, laikosi įstatymų ir tyrinėja Raštus manydami juose surasią amžinajį gyvenimą (Jn 5,39), O Kristaus mokiniai pasitiki tik Dievo malonę, kuri išteisina dovanai, be įstatymo darbų.

   Šv.Augustinas pasakė „Mylėk Dievą ir daryk ką tik nori“. Bet šis teisingas, nors ir šokiruojantis principas netinka tada, kai protą riboja mentalinė stabmeldystė. Jei neseki Kristumi, tuomet šis principas ves vien tik link palaidumo. Kadangi sielinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo Dvasios, nes jam tai kvailystė; ir negali suprasti, nes tai dvasiškai vertinama. (1 Kor 2,14)

   Svarbu žinoti, kad tikras Kristaus mokinys neatstumia silpnųjų, neužsidaro nuo pasaulio, bet visomis išgalėmis ir naudojant visas priemones skelbia Evangeliją.

   Apaštalas Paulius apie tai kalbėjo: „Būdamas nuo nieko nepriklausomas, pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau besilaikančiu įstatymo, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus. Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo, - pats būdamas ne be Dievo įstatymo, bet surištas Kristaus įstatymu, - kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo. Silpniesiems pasidariau kaip silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip kai kuriuos išgelbėčiau. Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas.“

   Kažkada aš irgi maniau, kad atvaizdai bažnyčiose yra stabmeldystė, bet kartą Londone aš susipažinau su vienu Rusų sentikiu iš labai uždaros bendruomenės Rumunijoje. Tik keli jo žodžiai man sustatė viską į savo vietas. Kai aš jam užsiminiau apie stabus, jis paklausė, o kaip skaityti evangeliją ir melstis tiems kas nemoka skaityti ir būna bažnyčiose kartą į metus? Ar tokius silpnus brolius reikia niekinti ir jie jau nebeturi Kristaus meilės? O tie kas Dievą gali priimti tik per pojūčius liturgijoje, ką juos Kristus atmetė? Ne.

   Todėl ir yra evangelinės ikonos kurios atvaizdais piešia Biblinius įvykius. Todėl ir yra tūkstantmečiais puoselėjama liturgija (tarnavimo forma). Kiekviena ikona pasakoja savo dalį Evangelijos, kiekvienas veiksmas, Kristaus bažnyčioje, turi savo vertę ir paskirtį, kad visi, ne tik stiprus, bet ir silpnieji galėtų dalyvauti tarnavime Kristui.

   Todėl jeigu atskalūnai, besivadinantys krikščionimis, jums pasakys, kad katalikai stabmeldžiai nes nevykdo atrojo Dievo įsakymo, paklauskite jų, o kokius Dievo įsakymus vykdo jie?

p.s. Baisiausias protestantizmo išmyslas tai dalinis Mozės įstatymo laikymasis. Tokiu būdu jie nustojo būti krikščionimis (besilaikantiems įstatymo Kristus mirė veltui). Ir taip pat jie netapo žydais, nes laikosi kažkokio iškastruoto įstatymo, kurio nepripažįsta jokia Izraelitų bendrija.
   Nereikia būti Einšteinu, kad suprasti. Jeigu stropiai laikaisi įstatymo draudimo dėl atvaizdų, tuomet kodėl nesilaikai kitų 613 Izraelitams duoto įstatymo reikalavimų? Kas yra toks didis ir stovintis aukščiau Dievo, kuris gali nuspręsti kokių Mozės įstatymo nuostatų reikia laikytis, o kokius galima ignoruoti?