Kaip verslą daro "tikri lietuviai".

  Pamenate kokia euforija tvyrojo Lietuvoje kai "tikras lietuvis" Aivaras Abromavičius nutarė "padėti" pomaidaninės Ukranos demokratijai. Jis tapo šios šalies Ūkio ministru ir nuoširdžiai ėmesi darbų, kartu su visa Ukraina kovojant prieš žiaurų agresorių - Rusiją.

   Tie kas sekė informaciją prisimena, kad tuo pat metu kai "tikri lietuviai", "tikri ukrainiečiai", "tikri gruzinai" ir kiti tikri PROFESIONALAI suformavo "legionierių vyriausybę" Ukrainoje, "tikras vengras" Joškė Sorošas, aktyviai lobiravo idėją, jog vakarai Ukrainai nedelsiant skirtų nuo 50 iki 150 milijardų dolerių tam, kad ši jauna demokratija užtemdytu savo augimu "atsilikusią, autoritarinę Rusiją". Pamenat žiniasklaidos ditirambus Ukrainos "profesionalų vyriausybei", kuri buvo pasiruošusi tinkamai įsisavinti numatomą pagalbą, agresoriaus užpultai Ukranai? Tikri profesionalai laukė, laukė, bet kažkaip nesulaukė tų milijardų, todėl po savęs palikę šiukšlynu paverstą Ukrainos ekonomiką, vietinių dykūnų maitinimuisi, išsilakstė "profesionaliauti" kitose vietose.

   Nežinau kaip su kitais "tikrais profesionalais", bet "tikras lietuvis" Aivaras Abromavičius pradžioje buvo vienas iš Lietuvos konser/VOČIŲ siūlomų profesionalų į Lietuvos ūkio ministeriją. "Tikrų profesionalų" klanams padarius rokiruotes, dabar ūkio ministru dirba kitas "tikras lietuvis" palūkininkas (politkorektiškai - finansininkas), Virginijus Sinkevičius (be je, irgi Salomėjos Neries mokyklos abiturientas). O ką gi daro konser/VOČIŲ proteguotas kovotojas su "Rusijos agresija? O jis daro verslą "agresorės" viduriuose.  Kitaip sakant, kovoja savo mažas kovas priešo stovykloje. Netikit? Ir aš netikėčiau, bet vartydamas internetinės informacijos šiukšlynus, netyčia atsiverčiau "tikrą rusą", Germaną Grefą, šlovinantį straipsnį. Koks jis geras ir tinkamas "Rusijos Sberbanko" valdytojas. Skaitydamas šio tikro Rusijos patrioto nenuilstamos veiklos motinos Rusijos labui aprašymą, radau "Rusijos Sberbanko" akcininkų susirinkimo aprašymą. Jame vienas iš šios "šalies agresorės" pagrindinio banko akcininkų, "tikras lietuvis", AIVARAS ABROMAVIČIUS, labai pergyvena, jog "tikras rusas" Germanas Grefas gali netekti savo posto, kaip neteko kitas "tikras rusas" Anatolijus ČUBAISAS.  Čubaisui netekus savo posto, nukentėjo investuotojai į Rusijos energetiką, kurie prarado daug pajamų, perskirščius Rusijos enegetikos sistemos pelno panaudojimą (rusai pradėjo reinvestuoti pajamas, sumažindami dividendus palūkininkams).

p.s. Pinigai nekvepia. Kol rusai tiesiogiai Lietuvos verslui pardavinėjo savo dujas, jie agresoriai. Kai pradės pardavinėti per tarpininką, ofšore užregistruotą, "tikrų švedų" ir "tikrų lietuvių" Independensą, tada taps partneriais. Juk naujasis ūkio ministras jau sugalvojo kaip priversti paskutinį Lietuviško verslo milžiną, ne tik mokėti Independenso aferos sumanytojams šimtamilijoninę duoklę (be je kartu su visa Lietuva), bet ir pirkti tas pačias Rusijos suskystintas dujas per jų tarpininkus. Anstolis jau dirba tam, kad "Achema" negalėtų tiesiogiai pirkti dujų iš Rusijos Gazpromo, tik per "tikrus lietuvius" užsiregistravsius ofšore.

Čia nuoroda į straipsnį apie Germaną Grefą su Aivaro Abromavičiaus pasisakymu: 

https://www.vedomosti.ru/finance/articles/2017/12/04/743989-gref-sberbank?shared_token=a6cdba501857adae13d825cf52882ef76c9c04b1

Lukiškiu aikštė. Argi ant Šiaurės Jeruzalės simbolio galima statyti pagonišką ženklą?

  Pažvelkite iš viršaus į Lukiškių aikštę. Niekam nekyla jokių klausimų? Kas tai per kreivos linijos? Ar tai kažkoks simbolinis išdėstymas, o gal tik šiaip fantazijos žaismas, bereikšmiai dryžiai? Ką reiškia to vargano, manieringo kaimo gėjaus sukurta "kalva", "bunkeris", "siena", dėl kurios laimėjimo teko visame grožyje ir detalėse parodyti tikrą "Lietuvos demokratijos" sprendimų įgyvendinimo mechanizmą?

  Kai žiūri besmegenės medūzos iš feisbuko žvilgsniu, be abejo nieko nesimato. Bet jei skaitai Bibliją, tuomet atsakymas tau prieš akis. Dvylika Izraelio giminių - dvylika stilizuotų stačiakampių priešais aikštę (Jie puikiai matomi nuo KGB rūmų). Pati aikštė padalinta į devynias nelygias dalis. Būtent taip buvo padalintas Kanaanas, Izraelio vaikams. Nes dvi su puse giminės gavo savo dalį atskirai už Jordano, o Levio giminė neturėjo savo žemės dalies, nes tarnavo prie Susitikimo palapinės (Padangtės). Visas Kanaanas (Lietuva) turėjo būti padalintas burtų keliu Izraelio giminių nuosavybei, o ten esantys žmonės išnaikinti. Didesnei giminei didesnė dalis, mažesnei mažesnė.

  O ką reiškia stilizuota (nenaudojama pagal paskirtį) raudų siena (tipo bunkeris)? Irgi viskas pagal įstatymą. Kai Rubeno, Gado ir pusė Manaso giminės, padėjo nukariauti Kanaaną savo broliams ir gryžo atgal už Jordano, į savo žemes, kurias jiems suteikė Mozė, jie padarė Stilizuotą Aukurą savo valdų pusėje, lygiai tokį patį kaip ir nukariautame Kanaane. Bet ne tam, kad aukoti ant jo Dievui, o kaip liūdininką, jog čia taip pat gyvena Izraelitai. Raudų siena dabartiniame Izraelije bus naudojama iki tol, kol ne bus atstatyta Jeruzalės šventykla. O tam reikia visiškai išnaikinti ten gyvenančius palestiniečius. Tas pats ir su stilizuota raudų siena Lietuvoje. Skirtumas tik tas, jog pas mus teroras kol kas dar "švelnus". Tik retkarčiais tikriems šeimininkams tenka parodyti jėgą pav. nusiųsti 250 gerai išdresiruotų šunų, sugrąžinti jų "karčemos pasilinksminimų mergelę" už kurią jau sumokėta.
 
  Šioje grąžiai suplanuotoje simbolinėje sakralinėje erdvėje, visiškai nėra jokios vietos kažkokiam pagonių raiteliui. Matėte kokios jėgos įsijungusios, kaip draskosi Šmaręšius skatinamas savo Vilniaus savivaldybėje dirbančios Judėjų komandos. Todėl nieko jūs apgailėtini gojai nepadarysite. Kaip ir su Garliavos kankine, taip ir su Vyčiu, bus taip kaip šeimininkai nutarė, o ne taip kaip melžiamos ir skerdžamos karvės nori. 

Lūkiškių aikštės šūdevras. Ar galėjo būti kitaip?

Kam kurt?

Tik nusišik ant kelio

Ir kompozicija yra.

Ir dėmesys šitam šedevrui,

Ir kritika tų kas imins.

O jei prasčiokai nesupranta,

Gilios šūdevro išminties,

Tai jų kaltė, kad neįkando,

Aukštosios meno paslapties.

Prikalk kiaušinius prie asfalto,

Ar garsiai operoj bezdėk,

Privemk ant Monalizos veido,

Ar gatvėj stūgauti pradėk.

Dabar kiekvienas šūdas menas,

Nes vis daugiau čia gyvulių,

Papūgų, avinų, beždžionių

Ir šiaip visokių asilų.


Yra tiktai dvi meno rūšys, menas kūrėjas ir menas naikintojas. Be abejo jie abu yra reikalingi. Kaip diena be nakties, taip ir naktis be dienos netenka prasmės. Pastovi diena užknis, pastovi naktis nužudys.

  Genialiausias grafitis tik tada gražus, kai jis išpurškiamas ant pilkos ir niekuo neišsiskiriančios sienos. Bet siena yra ta tvirtybė kuri laiko grafiti, jei nėra pilkos ir banalios sienos nėra grafičio kūrinio. Taip ir su bet kokia kūryba, jei ji neturi pagrindo ji yra nulis.

  1916 m. DaDa manifestas turėjo pasisekimą tik neįtikėtinos meninės išraiškos fone, kuri dėl gausos tapo pilka neįdomia monolitine siena. Tik ant šio genialaus monolito fasado, beprasmė terlionė įgavo revoliucinę prasmę. O ar turi šiuo metu Lietuvoje beždžioniaujamos „naujausios“ meno tendencijos prasmę, aišku ne, nes Lietuvoje nėra to monolito, to tvirto pagrindo ant kurio bet kokia keverzonė atrodys originaliai.

  Pav. Krantinės vamzdis būtų prasmingas tik tuo atveju, jei Nėris Vilniuje būtų išpuošta genialiais kūriniais, gyva ir pulsuojanti kūrybos vieta, o kadangi ten iki šiol (kaip ir visoje Lietuvoje) nėra nieko genialaus ir gyvybingo, krantinės arkos „revoliucingas“ protestas prieš „sustabarėjusį“ perdėm nulaižytą meną neturi jokios prasmės. Apvemk Monalizos paveikslą sulauksi pasipiktinimo, nes sugadinai genialų kūrinį, prišik ant lauko išvietės grindų - sulauksi paniekos.

  Kam mena kurt? Tai retorinis kiekvieno bandančio kurti Lietuvoje klausimas. Jis iškyla tuomet kai apsižvalgęs pamatai kokios „kurybos“ tendencijos vyrauja. Ar reikia pergyvenimo, minties, idėjos, polėkio, fantazijos, sunkaus darbo, pagaliau ar reikia nuo seno galiojusio principo „gyvenimą kuriamės patys, o poetus mums atsiunčia Dievas“ jei nori tapti sėkmingu „menininku“? Aišku ne!!! Juk pakanka primakaloti kokią minčių ir banalybių košę, nulaižyti kokiam nusenusiam meno gildijos gensekui visas galūnes ir štai - penkių žvaigždučių menas.

  Kadangi Lietuvoje nėra genialių kūrinių, beveik visi pradedantys kūrėjai, pasiduodami naujausioms tendencijoms, tiesiog kopijuoja užsieniečius, kurie užaugo genialių kūrinių apsuptyje, todėl ir tupinėja terliodami medinę lauko išvietę. O kadangi toks menas neturi vertės visuomenėje, natūralu, kad jie visokiais būdais ieško palaikymo pas meno „gensekus“.

  Tokia meno politika neturi ne tik ateities, bet ji bereikšmė netgi dabartyje, ką įrodo ir tušti poezijos festivaliai, kuriuose vieni terliotojai klausosi kitų ir kurie neturi jokios jėgos uždegti visuomenę meniniam polėkiui.

  Žodis tai neįtikėtina jėga, o štai žodis kurį murma nusenęs „gensekas“ skaitydamas iš lapelio, sukelia ovacijas tiktai jo ištikimų padlaižių tarpe. Visuomenėje tai iššaukia tik gailestį ir pasišlykštėjimą. Šio gailesčio ir pasišlykštėjimo niekaip negali pakeisti žvaigždučių kiekis, kurias gensekas ir jo jauni padlaižiai vieni kitiems yra prikabinėję ant drimbančių krūtinių.

  Tikras kūrėjas negali priklausyti sistemai, geniali kūryba neįmanoma Orvelo tvarte, todėl tie Lietuvoje kas atsakingas už meno politiką, turėtų nutraukti meno gildijų gensekų viešpatavimą užsukant finansavimą iš valstybės biudžeto.

Vilką kojos maitina, o tikrą menininką maitina ALKIS.

  Todėl jei nori būti tikru kūrėju visada užduok sau klausimą „Pūti (kaip visi), ar nepūti? „.

Pasaulį valdo ne idėjos, pasaulį valdo SIMBOLIAI.

  Lukiškių aikštės" vamzdinės kultūros" šūdevras, laimėjęs elektroninio balsavimo metu (būtent todėl ir nori įvesti balsavimą internetu, nes tada bus lengviausia įgyvendinti principą, kad laimi ne tas kas balsuoja, o tas kas skaičiuoja), tai dar vienas spjūvis visai Lietuvai į veidą, žaliais skrepliais. Galėsime prie šios raudų sienos (kalvos), pelenais apsibarstę galvas, į tarpus kaišioti raštelius su savo norais. Tik kaišiodami prisiminkite - šuns balsas į dangų neina. Žmonės kurie leidžia su savim elgtis kaip su gyvuliais, yra verti gyvuliškų simbolių.

  Sodybėlė, valstybės tarnybėlė, geras šeimininkas. Ko dar lietuviui reikia? Svarbu, kad manęs neliečia, o visa kita nesvarbu.

  Protestuoti? O su kuo? Paskutinis lašas privertęs mane emigruoti į Angliją buvo bendražygių niekšybės patirtis, bandant padėti engiamiems Vaidotų geležinkelio stoties darbininkams. Tuo metu dar buvau Lietuvos geležinkelio respublikinės profsąjungos pirmininku. Vaidotų stoties darbininkai atsiuntė pas mane delegaciją, nes turėjo problemų su mažais atlyginimais, nuimamais priedais ir pastoviu pasityčiojimu. Sėdėjome pas mane name Vilniuje (tuo metu nomenklatūrinės šiukšlės dar nebuvo per teismus jo iš manęs atėmę), jie skundėsi ir prašė padėti ką nors daryti. Sutikau padėti, bet pareikalavavau, kad surinktu parašus iš visų darbuotojų, jog jie tikrai eis iki galo ir mes skelbsime streiką. Po kelių dienų man atnešė 193 darbininkų pasirašytą protokolą, jog bus skelbiamas "įspėjamasis" streikas. Su šiais dokumentais aš kreipiausi į Lietuvos geležinkelių administraciją. Socdemų statytinis, Lietuvos geležinkelių generalinis direktorius, Stasys Dailydka, ignoravo mūsų reikalavimą, nes puikiai suprato, kad Lietuvoje įstatymais yra faktiškai uždrausti streikai. Tuo tarpu aš žinojau, jog Lietuva yra pasirašiusi tarptautines konvencijas dėl darbuotojų teisių (tame tarpe ir streiko), todėl aš per daug nesijaudinau ir buvau pasiruošęs ilgiems teisminiams ginčams, bet jau po streiko. Asmeniškai prisiimdamas visą teisinę atsakomybę viešai paskelbiau, jeigu nebus patenkinti darbininkų reikalavimai dėl atlyginimo ir darbo sąlygų, streikas bus ir nurodžiau datą. Kuomet valdanti socdemų partija pamatė, kad streikas neišvengiamas, buvo duota komanda ir į Vaidotų stotį buvo nusiųsti teisininkai, geležinkelių administracijos vadai ir teisėsaugos pareigūnai. Jie puikiai žinojo, kad manęs jie nenupirks ir nepalauš, todėl pradėjo terorizuoti darbininkus. Man pastoviai skambino Vaidotų stoties profsąjungos pirmininkas ir informavo, jog darbininkai laikosi ir tikrai neatsitrauks. Vaidotai yra pagrindinė krovinių paskirstymo stotis, todėl sustojus jai, sustotų visas geležinkelis. Pradėjau gauti grąsinančias žinutes, buvau iškviestas į policiją, gąsdinamas dėl pasekmių ir pan. Žiniasklaida pradėjo informacinę kompaniją "Streikas Vaidotuose, šantažas ar diversija". Visiems aiškiai pasakiau, įvykdote darbininkų reikalavimus, streiko ne bus. Vienas iš reikalvimų buvo dvigubai pakelti algas. Gavau kvietimą į teismą. Puikiais supratau, jog teismas uždraus streiką, bet buvau pasiruošęs ignoruoti šį sprendimą ir po streiko tęsti visus teisinius ginčus. Kai su savo teisininkais atėjau į teismą, buvau priblokštas. Nes geležinkelio advokatai iškarto pateikė Vaidotų geležinkelio stoties visų darbuotojų pasirašytą raštą teismui, jog jie jokio streiko nenori, o visa šią "aferą" streikuoti sugalvojo pats Vladimiras Troščenka tam, kad užsidirbti politinių dividendų. Va taip. Paėmęs šį popiergalį, su nusivilimu radau tarp pasirašiusiųjų ir tų aktyvistų pavardes, kurie mane ilgai ikalbinėjo pradėti streiko procedūrą. Po teismo paskambinau jiems ir išgirdau jog geležinkelio administracija visiems darbininkams jau pakėlė 15 procentų algas ir po naujų metų pažadėjo dar pakelti. Nieko jiems nebesakiau. Tiesiog padėjau ragelį ir oficialiai pakelbiau jog streiko ne bus. Po šio švykio susirinkau šeimą, pasiėmiau savo paraližuotą tėvą ir išvažiavau iš Lietuvos (viena lengvaja mašinėle, į kurią sutilpoms mes visi ir mūsų likusi po teismų manta). Daugelis tų žmonių, kurie pasirašė prieš mane raštą, labai greitai buvo išmesti iš darbo. Bet tai jau nesvarbu.

    Lietuviai nesugeba susivienyti protestui ir labai greitai išduoda savo protestinio judėjimo lyderius. O be lyderių nėra jokio judėjimo, tai sena kaip pasaulis žydų valdymo taisyklė galvijams "ištiksiu piemenį ir avys išsisklaidys". Todėl visiems yra kalama, nereikia jokių lyderių, viską darykite "kolegialiai", o kai nėra lyderio, žmonių bendrija tampa BANDA, kurią labai lengva supjūdyti ir išsklaidyti. Skaldyk ir valdyk.

p.s.   Parodykite man tą lyderį Lietuvoje, aplink kurį galėtume susiburti protestui prieš Lietuvos simbolių išniekinimą? Nėra. O jeigu toks iškils, ar sugebės lietuvių bendruomenė jį apginti? Vargu bau. Todėl nusivalykite skreplius nuo veido ir eikite dirbti galvijai "vardan TOS". Nepergyvenkite, jums į lovį įkrės jovalo, kad augintumėtės svorį iki to laiko, kada ateis (s)kerdžius. 

Kada sulauksime žydų prezidento atgailos ir atsiprašymo Lietuvos Seime?

    Šiandien daug kalbama apie "Holodomorą". Tai siaubingas nusikaltimas žmoniškumui. Po 1917 metų, didžiosios žydų revoliucijos Rusijoje, pradžioje buvo išžudyti ir apiplėšti turtingieji šios šalies gyventojai. Visos priplėštos vertybės plačia upe ištekėjo į JAV Manheteną, pas ten esančią žydų diasporą. Didžiausia Rusijos turto dalis priklausė Caro šeimai, todėl, kad neliktų netgi bandančių pareikšti pretenzijas į išvogtą turtą, žydai žiauriai išžudė visa Rusijos Caro šeima, kartu su mažomis dukrytėmis ir tarnais. Kai nebelko turtingųjų Rusijoje, valdantis žydų režimas, nukreipė savo plėšikavimą į taip vadinamus "kaimo buožes". Buvo išžudyta milijonai žmonių (jų supratimu gojų/gyvulių), ne tik badu "Holodomoru", bet ir lageriais bei sukilimų malšinimu. Didžiausi sukilimai ir kraujo upės buvo Rusijos sibire.

   Bet tai buvo ne pirmas pasaulyje "holodomoras".

  Pirmajį "holodomorą" pasaulyje, žydai surengė Lietuvoje, po prijungimo prie Rusijos imperijos.  Pagal susitarimą su Austrija ir Prūsija, prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, caro rūmuose buvo šokiruoti kiek tose teritorijose žmonės išgeria alkoholio. To laikotarpio statistika mums rodo, jog Lietuviai išgerdavo 10 kartų daugiau grynojo alkoholio nei kitose Rusijos imperijos dalyse esantys žmonės. Kadangi Rusų caras suteikė Lietuvą valdančioms bajorkiaulėms visišką laisvę gyventi pagal savo nustatytą tvarką, niekas Caro administracijoje per daug nesirūpino nusigeriančiais senosios Lietuvos gyventojais iki to laiko kol Lietuvos  žmonės masiškai pradėjo mirti iš bado. Neapsikentęs Caras Povilas Pirmasis, 1800 metais nusiuntė savo patikėtinį  Deržaviną Gavriilą Romanovičių išsiaiškinti, kas tose naujai prijungtose teritorijose dedasi. Atvykęs Deržavinas buvo paklaikęs dėl to ką pamatė. Visų pirma šią teritoriją valdančios bajorų atmatos masiškai ir sadistiškai tyčiojosi iš savo valdinių. To meto Švonderiai, Zurofai, Vynokurai, Zingeriai, Abromavičiai, Furmanavičiai, Hodorkovskiai ir pan. Lietuvos bajorams mokėdavo „otkatus“  už įstatymą pagal kurį kiekvienas valstietis Lietuvoje privalėjo išgerti pas žydą karčemoje tam tikrą kiekį alkoholio (tokio įstatymo nebuvo niekur pasaulyje tik Idišlande - Lietuvoje). Kas negerdavo pas žydą, tam būdavo skiriamos administracinės baudos, panašiai kaip dabar norima bausti už atsisakymą skiepyti žydiškais skiepais savo vaikus. Tuo metu, tai taip pat buvo daroma praščiokų labui. Alkoholis juk labai tinkamas kraujui valyti, todėl kaip tada taip ir dabar gojų vadai, sėdintys valdžioje, rūpinasi ne kuo kitu, o mūsų ir mūsų vaikų sveikata. Vsio zakonno GOJAI. Žydas karčemoje ne prie ko, juk patys gojų bajorai tokią tvarką nustatė. Žydas tiktai BE PYKČIO ir nuosekliai vykdo valstybėje galiojančius įstatymus. Tam, kad palaikyti "tvarką", beveik visose dvaruose buvo statomos viešos kartuvės, kuriose būdavo kariami žydiškiems įstatymams nepaklūstantys lietuviai. Pirmas su tokia "tvarka" pradėjo kovoti rusų Grafas Potiomkinas Minsko gubernijoje, jis įsakė nugriauti kartuves jo valdose ir bausti jei rasdavo kartuves pas kokią atmatą - bajorą.  Atlikęs tyrimą Deržavinas nustatė, kad Lietuvos kaimiečiai visiškai nustekenti, valgydami virta žole su trupučiu miltų ir kruopų, nes žydai pasiima visą derlių pas bajorus spirito varykloms. Taip pat Deržavinas ataskaitoje stebėjosi tuo, kad Lietuvių valstiečiai buvo visiškai nesugebantys priešintis, jie tiesiog nuolankiai (veršiškai) priimdavo savo vergišką padėtį ir net nebandė prieštarauti žydiškai eksploatacijai, nuolankiai atiduodami savo vaikus tarnauti (vergauti) žydams (pamenate daina "Šalia kelio karčiama" apie žydų karčemoje tarnaujančią lietuvių mergelę kurią šinkorka pardavinėjo kareiviams po tris rublius).

    Caras Povilas Pirmasis suteikė Deržavinui valdžią konfiskuoti grūdus pas žydus ir perduoti juos iš bado mirštantiems Lietuvos valstiečiams. Deržavinas nuosekliai atliko savo darbą, už ką nedelsiant žydų buvo apskųstas. Žydai, kaip jiems įprasta meluodami, apšmeižė Deržaviną Carui. Buvo pristatyta visa eilė melagingų liūdininkų, bet po prokuroro atlikto tyrimo visi žydų kaltinimai buvo atmesti.

   Rusai tuo metu išgelbėjo Lietuvius nuo bado ir po to žydai nebedryso taip akivaizdžiai tyčiotis iš Lietuvių, bet po šimto metų nuoseklaus pasiruošimo jie sunaikino pačią Rusijos imperiją, ją apiplėšė ir surengė ne vieną „Holodomorą“ , baisias valstiečių žudynes ir vergais paverstų žmonių Gulagus pačioje Rusijos teritorijoje.  Viso to vadai ir ideologai buvo būtent Idišlando – Lietuvos žydai, kurių užkratas po Lietuvos prijungimo pasklido po visą Rusiją.

  Be abejo, visą šią baisybę vykdė nedidelė dalis žydų tautos atmatų. Greičiausiai tarp jų buvo daugelis, kurie nepritarė lėtoms ir kankinamoms lietuvių tautos žudynėms ir turbūt buvo netgi tie, kurie gelbėjo lietuvius nuo bado. Tuos žmones reikėtų surasti ir apdovanoti bent jų palikuonis kaip pasaulio teisuolius, gelbėjusius lietuvius nuo lėto genocido. Bet taip pat reikėtų aiškiai įvertinti ir visą tai vykdžiusių atmatų darbelius. Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas atsiprašė už lietuvių tautos išgamų darbus antrojo pasaulinio karo metu. Dabar eilė Izraelio prezidentui atsiprašyti lietuvių tautos už tas lėtas ir kankinančias bado žudynes, kurias jų gentainiai surengė tautoje, kuri vienintelė visame pasaulyje neturėjo savyje antisemitizmo. Apie tai, kad lietuviai iš prigimties ne antisemitai, liudija ir pati Lietuvių kalba, kurioje žydai (skirtingai nei kitose tautose) vadinami gerybiškai - žydas nuo žodžio žydėti. Žydelis, Žydukas, Žydaitė netgi žodis Žydelka, visada asociavosi su išmintinga moterimi galinčia patarti ar pagydyti.

  Kada sulauksime žydų prezidento atgailos ir atsiprašymo Lietuvos Seime? Nežinau. Bet net jeigu nesulauksime, reikia apie tai nuolat kalbėti, nes dabartinis Lietuvos teritorijos valymas, yra to senojo "holodomoro" tęsinys. Būtina nedelsiant stabdyti tas žydų tautos atmatas, kurios visa tai nuosekliai per įstatymus organizuoja, o kadangi patys lietuviai nesugeba gintis (nuolankiai atiduodami savo mergaites ir berniukus tarnauti į naujasias karčiamas - valstybės tarnybą naikinančią pačia Lietuvą) žydai patys turi sudrausminti savo nusikaltėlius ir atsipraštyti už jų nusikaltimus lietuvių tautai. 

Kodėl tu biednas? Nes durnas. O kodėl durnas? Nes labai mokytas.

   Kiekvieno žmogaus gyvenimo pagrindas ir tolesnė savo asmens statyba, yra tai, ko tave išmoko aplinka. Pradžioje tėvai, vėliau draugai, mokykla, univeras, žiniasklaida, socialiniai tinklai t.y. visa tai kas tave supa. Jei žmogus turi bent kiek smegenų (aš čia nekalbu apie selfisnukį feisbuko vienaląstį planktoną), tuomet aiškiai suvokia, kad jokios savo nuomonės jis ne turi. Jis turi tik tai, ką pakrauna į jį aplinka ir pas jį yra tik du pasirinkimai gyvenime. Pirmas, pritarti tam, ko jį moko ir uoliai siekti pasisekimo esamoje sistemoje. Arba antras, prieštarauti ir uoliai griauti nesukuriant nieko naują. Kodėl nieko naują? Nes išgriovęs tai kas buvo pastatyta, tu nieko naują nesukursi, tik pradėsi atstatinėti tą patį, bet jau išdidžiai šiai "naujai" statybai vadovaudamas ir vadindamas tuos pačius (ankščiau nekęstus) reiškinius, kitais vardais. Vardan "naujos" statybos, tu be abejo panaudosi įprastus ginklus: tau prieštaraujančių nuomonių niekinimas, savo priešininkų žlugdymas, protekcionizmas, privilegijos, korupcija (pavadinkime tai lobizmu) viskas tas pats kuo tu kaltinai senąją sistemą. Puikiai tą matome mūsų "nepriklausomos", "lygios tarp lygių", "broliškų tautų šeimoje klestinčios", euro zonoje esančios (kaip ir sovietinis rublis, euras niekuo išskyrus aklu pasitikėjimu neparemtas), Lietuvos Europos Socialistinės Respublikos pavyzdžiu.

   Tai visuotinė bendrabūvio taisyklė. Siekiant tvarkyti bendruomenę visada siekiama to pačio (valdžios ir gerovės), tais pačiais metodais, tik suteikus tam kitokius pavadinimus ir lozungus. Pirmają vestuvių naktį yra tik vienas siektinas rezultatas, o kokiais metodais tai daryti ir kaip visą tą procesą įvardinti, tai visiškai nesvarbu. 

  Nieko nauja po saule.

   Šioje "griovimo ir statymo" bakchanalijoje laimi tik tas, kas stebi iš šono ir padeda. Pradžioje padeda griauti, o vėliau padeda statyti. Ši "pagalba" niekada nebūna altruistinė.

  Vienas dalykas jungia visas griovimo iniciatyvas. Griovėjai visada yra tik MOKYTI ir save labai protingais įsivaizduojantys asmenys. Taip pat, vienodas ir šių MOKYTŲ asmenų likimas. Tie kurie išlieka gyvi po griūties, tampa bebalsiais vergais tų, kurie visą tai stebi iš šono ir "padeda" statyti "naują" realybę.

  Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Tai pagrindinis įrankis padaryti tave kvailiu ir įteigti jog tu esi labai protingas. O kvailys, kuris įsivaizduoja jog yra protingas, yra pats lengviausias grobis paverčiant jį amžinu skolininku ir kaip pasekmė - vergu. Apsižvalgyk, kiek dabar esi skolingas? Net jei asmeniškai nesiskolinai, tavo vardu vis viena pasikolino MOKYTI "profesionalai". Tavo ir tavo vaikų skola auga kas dieną. Nes MOKYTOS blondinės nėra išmokytos, iš kur daugiau gauti pajamų. O kada skola pasieks kritinę ribą, tuomet vėl reikės MOKYTŲ protingų altruistų, kurie sugriaus šią "supuvusią sistemą" ir entuziastingai pradės statyti naują. Juos "labai mokytus ir protingus" dabar pusalkanius laiko rezerve, kai ateis laikas jiems suteiks ir pinigus ir informacinį foną, tam, kad jie pradėtų griauti..

Kodėl durnas? Nes biednas. O kodėl biednas? Nes esi SVETIMŲ mokomas.

Kodėl tiek prisiveisė "aplikosaugininkų", "paveldosaugininkų", "statybosauginikų" ir kitokių ...saugininkų? Atsakymas filmuke.