Pradžioje prisiminkime kas tokia buvo „Europa“. Pagal graikų mitologiją, „Europa“ buvo Kanaano tautos, Finikiečių karaliaus duktė, kurią pavogė graikų dievas Dzeusas, pasivertęs buliumi. Vėliau jis padarė ją savo sugulove ir jiems gimė trys benkartai (Minosas, Radamanfas ir Sarpedonas) iš kurių, pagal mums įteigtą legendą, gavo pavadinimą visi europiečiai. Dabar prisiminkime kas toks buvo Kanaanas iš kurio kilusi ši pagonių dievo sugulovė. Hebrajų Tanakoje (Biblijos Senasis Testamentas) Kanaanas buvo Nojaus sūnaus Chamo, vyriausias sūnus, kurį Nojus prakeikė po to kai Chamas „pamatė savo tėvo nuogumą“. Mozės penkiaknygė, Pradžios knyga 9,25-27 „Tebūna prakeiktas Kanaanas! Jis bus žemiausias vergas- savo broliams.“ Ir pridūrė: „Šlovė VIEŠPAČIUI, Semo Dievui! Tebūna Kanaanas jiems vergas! Tepadaro Dievas vietos Jafetui, teleidžia jam gyventi Semo palapinėse, o Kanaanas tebūna jų vergas.“. Tai yra Nojus savo prakeikimu padarė Chamo vyriausią sūnų Kanaaną ir visus jo palikuonis vergais Semui (iš kurių kilę Semitai) ir Jafetui. Būtent šis Nojaus prakeikimas buvo tas pagrindas kuriuo remdamiesi Izraelitai gavo teisę sunaikinti ir pavergti Kanaano žemėse gyvenančias tautas (Amonitai, Perizai, Moabitai, Hetitai, Jabusiečiai, Finikiečiai ir t.t.). Ar matote kame vergiškos kilmės pavadinimo Europa siaubas? Prisimenate sena posakį “kaip laivą pavadinsi, taip jis ir plauks”. Kažkas įdėjo daug pastangų, kad laisvosios senojo žemyno karių giminės pradėtų save vadinti verges sūnumis ir dar tuo bukagalviškai didžiuotis. Vergės vaikai (įsūniai taip pat) visada tampa vergais.
Jei mūsų protėviams, senojo žemyno kilmingiesiems kariams, kas nors pasakytų jog jie yra vergės vaikai, jie pradžioje labai nustebtų, o vėliau tokį akiplėšą pamautų ant baslio. Niekada mūsų protėviai netapatino savęs su kažkokia vergų princese „Europa". Visi jie buvo Anglai, Frankai, Galindai, Žemaičiai, Aukštaičiai, Rusai, Prūsai, Kazokai ar pan. Jei reikėdavo visus save apibūdinti jie tiesiog sakydavo – mes Lieta daugelio tautų ir genčių visuma, arba paprasčiau „Lietuva“ (senųjų Anglosaksų kalboje LITA tai ilgiausios metų dienos šventė). Lietuva tai baltųjų žmonių, drąsiųjų karių genties, gyvenimo vieta. Šis mūsų visų bendrinis vardas išliko tik mažame, senosios mūsų protėvių tautos lopinėlyje – šiuolaikinėje Lietuvoje (kuri, pagal sutapimą ar ne, yra senojo žemyno, kuris vadinamas Europos vardu, geografiniame viduryje). O išliko šis senas mūsų vardas tik dėl labiausiai užsispyrusios mūsų žemyno genties – Žemaičių ir jų įgimtos alergijos dresūrai (išsilavinimui). Tik prasčiausi iš žemaičių (visokios atmatos ir netikšos) pasiduodavo universitetinei dresūrai ir kaip pasekmė tapdavo savo tautos niekintojais (pav. Žemaitis pagal kilmę, Profesorius Bumblauskas, kuriam jokių žemaičių nėra ir nebuvo, nes pasirodo apie juos jo nemokė ir jis niekur apie juos ne skaitė. Aišku vėliau jis atsiprašinėjo žemaičių, bet dresūros tendencijos labai aiškios. Būtent todėl dresiruotos beždžionėlės taip džiūgauja dėl vergų atributo euro).
Toliau gilinantis į pavadinimą Europa išryškėja dar įdomesni faktai. Pavadinimas Europa buvo ir tol kol buvo sugalvota ši vergiškos kilmės legenda, kuri per universitetus programuoja mūsų senasias baltųjų žmonių gentis vergiškai prigimčiai. Šis pavadinimas anaiptol ne Finikiečių kilmės žodis reiškiantis VAKARAI, tai Lotynų kalbos sąvoka EURUS – RYTAI. Pamenate visų karinių ordinų, kuriuos iš mūsų gi tautos žmonių formavo ir negailestingai dresiravo mūsų pavergėjai, pagrindinį šūkį „Nach Ost“ („Į rytus“, arba lotyniškai „EURUS“). Ir tik vėliau, kad pagrįsti jog vergai neturi teisės į nuosavybę buvo sugalvota vergiškos Europinės kilmės legenda. Pagal dabartinius strakaliojančius zombius Ukrainoje mes galime akivaizdžiai matyti, kaip buvo formuojamas bandos jausmas tarp mūsų genčių jaunimo – mirti už JŲ idėja (mažiau mastyk daugiau strakaliok).
Dabartiniai eurokomisarai kuria vergišką, modernizuotą sovietinę marksistinę sistemą, kurios išbaigtąją formą mes matėme senajame sugriuvusiame sojūze. Viskas žingsnis po žingsnio vedama link to pačio. Jokios nuosavybės, vergų žmonos ir vaikai jiems nepriklauso, lojaliems paskatinimai, nelojaliems darbo lageriai (gulagai). Mūsų nuosavybė jau dabar tik formali, reliai ją valdo įvairios okupantų struktūros – aplinkosaugininkai, higienosaugininkai, paveldosaugininkai, be kurių didžiaponiško leidimo niekas nieko negali daryti. Tos sistemos kūrimui efektyviai naudojamos netgi senosios sistemos atliekos pav. Klimaksinės komsomolkos ir įvairūs nukvakę marksizmo leninizmo profesoriai, paskatinant juos ir jų anūkėlius įvairiomis privilegijomis naujojo sojūzo biurokratinėse institucijose (tiksliau sakant vergų prievaizdų struktūrose).
Nežinau kokiu reikia būti aklu besmegeniu, kad viso to nematyti.
