Nendrės

Tingėti pavargęs,
Kreipiu žvilgsnį tolin,

Kur nendrės linguoja,
Kėrėdamos šokiu.

Akim jas lydėdamas,
Sieloj banguoju,

Ir mintys ramybėn,
Mane nuskandina.

Nuo išorės protą vokai atriboja,
Ant jų tiktai nendrės sau tyliai siūbuoja.

Ir rūkas po truputį nendres apgaubia,
Ir pasakų toliai į sąmonę plaukia.

Tarp nendrių staiga aukso miestas iškyla,
Ir slibinas miestą sparnais apkabina.

O nendrės, ne nendrės, tai pasakų deivės,
Jos šoka, linguoja ir kviečia ateiti.

Mėnulis ir saulė, žvaigždes susirinkę,
Pas deives į puotą jau skuba atvykti.

Dangus tapo juodas, vien miestas tik spindi,
Nes viskas kas šviečia jame susirinkę.

Tamsybė aplinkui, tik miestas linguoja,
Auksinė pašvaistė virš jo raibuliuoja.

Stebiu sužavėtas tą pasakų miestą,
Ir noras man kyla, prie jo prisiliesti.



Pašoku iš krėslo,

Vokai atsimerkia.


Nebėra jau miesto, tik nendrės linguoja,

Vanduo raibuliuoja mažam tvenkinuke,

Prie mano sodybos, atokiam kaimuke.

Lėtai

Iš lėto auga medis,

Ir saulė tingiai kyla.

O paukštis po šapelį,

Lėtai lizdeli suka.



Jei nori greit ir visko,
Žinok, kad gausi nieką.
Ir niekas šis, ilgai tau,
Gyvenimą gadins.

Lietuva

Sergu bepročių kliedesiais,
Dirbtinėm šypsenom, seilėtais sakiniais.

Sergu menkystų sukurta tvarka,
Praščiokų kultūra ir jų beskoniais kūriniais.

Sergu iš teisingumo besijuokiančiais teismais,
Nupušusiais rinkėjais ir mirštančiais kaimais.

Sergu veidmainiais prezidentais,
Bejėge vyriausybe, pedofiliniais klanais.

Sergu besočiais daktarais,
Žudikais piniguočiais, prokurorais neveiksniais.

Sergu žaliaisiais, raudonaisiais ir rudais,
Pajacų orgijom prasmirdusiais seimais.

Sergu valdininkijos metastazėm ir votim,
Mankurtiškų draudimų debesim.

Sergu kraujuojančiom žaizdom,
Nuo betvarkės į užsienį pabėgusiom šeimom.

Sergu našlaičių ašarom,
Pijokų smarve ir merdinčių senolių aimanom.


Sergu, vaikeliai, aš beviltiškai sergu,
Mirtis prie mano patalo palinkus,
Nebėr jėgų ir noro nebėra,
Nes aš - savų vaikų išniekinta mama

Lietuvos prakeikimas - teismų piktžaizdė.

Yra sena nekintama aksioma, kas valdo valstybę, tas teisia jos žmones.
Atsakykite sau į klausimą, kas teisia Lietuvos žmones? Ar Lietuvių tauta, kaip bendrijos visuma, turi nors mizerinę įtaką teismų sistemai Lietuvoje? Be abejo ne, nes Lietuvos išrinktų žmonių institucijos (Seimas ir Prezidentūra) nepakankama atsvara išbujojusiai nebaudžiamume, išskirtinume, beatsakomybėje, privilegijose ir savimeilėje teismų sistemai. Bet kuris mažiausio rajono teisėjas, savo sprendimą (protingą ar kvailą) skelbia visos Lietuvos respublikos (tai yra mūsų visų) vardu. Jis vienas gali visiškai panaikinti, arba negrįžtamai pakeisti įstatymus leidžiančios (Seimo) ir įstatymus įgyvendinančios valdžios (Vyriausybės) nutarimus. O ar jie atsakingi mums kaip sociumui už sprendimus įtakojančius mūsų visų gyvenimą, kas gi vertina teisėjus? Atsakau. Teisėjus vertinančios komisijos sudėtis 7 asmenys, iš kurių du skiria Prezidentūra, vieną Seimas, o net keturis PATI TEISMŲ SISTEMA? Trys prieš keturis. Tas faktas tiesiog ciniškai šaukia, kad visuomenė neturi net teorinio šanso apsisaugoti nuo teismų sistemoje įsigaliojusios (dar senovės Romoje įvardintos) iškreiptos teisės - jus utendi et abutendi (teisės naudotis ir piktnaudžiauti). Kas gi turi įtaką tiems kas teisia (o tuo pačiu ir valdo) Lietuvą? Atsakymas - Teismų taryba. Tai yra, jie patys sau vertintojai, teisėjai ir šeimininkai. Pasaulyje yra tik viena neatsakinga savo tautai valdžios forma vertinanti pati save - diktatura. Ar gali gerai gyventi tauta, kurią teisia teismai priklausomi tik patys nuo savęs? Pasakysite teismų veiklos ribas, atsakomybę ir kompetenciją nustato įstatymai ir Lietuvos respublikos konstitucija? Cha. Tam teismų sistema yra apsisaugojusi nekintama formuluote - teismas teisia pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Kokie gali būti vidiniai įsitikinimai pas tuos kas gyvena virš tautos ir valstybės? Kokie jų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai? Panagrinėkim. Ar iš jų varpinės žiūrint yra teisinga, kad jie yra virš tautos ir valstybės? Be abejo taip. Ar jų sąžinė juos teisia dėl to, kad jie yra atskaitlingi tik patys sau? Na juk "runkelynas" (prie kurio jie priskiria ir runkelių renkamą seimą bei prezidentūrą) nieko nesupranta. Ar iš jų varpinės žiūrint protinga taip gyventi, kaip gyvena jie - be abejo taip. Juk vertinant pačiam save, objektyviu išlikti neįmanoma. Kiekvienai varnai jos varniukas gražiausias pasaulyje, o ji pati - išmintingiausias gyvūnas.

Neseniai Lietuvos konstitucinis teismas eilinį kartą įrodė, kad konstitucija jam tėra žodžių rinkinys, kurių prasmę nurodo ne visuomenė priėmusi šią konstituciją, o prieštaringos reputacijos veikėjo Egidijaus Kūrio iškviestos ir sėkmingai Lietuvą teisinačios "konstitucinės dvasios". Pasirodo būtent tos dvasios nustato, kaip mes turime gyventi ir tvarkytis savo valstybėje. Iš istorijos ir asmeninio patyrimo žinome, kad tik viena Dvasia (Šventoji Dievo Dvasia veikianti Jėzaus Kristaus mokiniuose) nori gero Dievo kūriniui - žmogui, visos kitos dvasios (ar tai būtų konstitucinės, ar belzebubiškos, ar liuciperinės, ar mamonos/turto) tėra naikinančios žmoniją, kaip visumą, piktojo tarnaitės. Šeima yra Dievo įsteigta vyro ir moters sąjunga, būtent šios sąjungos suardymui įvairios iškrypeliškos dvasios meta didelias pajėgas. Suardysi šeimą sunaikinsi žmogų.

Paskutinis Konstitucinio teismo sprendimas naikinantis Lietuvišką šeimą, yra labai akivaizdus šios, 20 metų Lietuvą naikinančios, piktžaizdės pūlių išsiveržimas. Teisingumas yra bet kokios tautos gerovės pagrindas. Nėra teisingumo, nebeliks ir tautos. Politikai arba valstybės biurokratija gali pridaryt daug žalos, bet žmogui būtina žinoti, kad yra arbitras nešališkai sprendžiantis visus iškylančius ginčus. Būtent todėl temidės skulptūra yra užrištomis akimis, laikanti svarstykles. Teisingumas negali vertinti pagal savo įsitikinimus, sąžinę, savo protą ir teisingumo suvokimą. Tokį nešališkumą savo pačių atžvilgiu mes galime pasiekti tik suteikę teisę priimti sprendimą prisiekusiųjų teismui, o teisėjus, kaip ir kitas valdžios struktūras, pradėjus rinkti visuotinai.

p.s. Anot Sokrato, diktatūra turi tik vieną pabaigą - smurtinę mirtį. Tam, kad išvengti neišvengiamai artėjančio smurto, Lietuvos politikai ir sveikai mąstantys teisininkai pačioje teismų sistemoje, turi peržengti savo siaurus interesus ir pradėti įgyvendinti teismų reformą. Lietuvoje pagaliau turi pradėti teisti pati visuomenė, o profesionalūs teisėjai turi būti renkami visuotiniuose rinkimuose.

Vladimiras Troščenka

Profesionalūs mulkiai

Klausant Lietuvoje autoritetą turinčius, profesionalius mokslo žmones, negali nesistebėti dėl jų aklumo ir ribotumo. Didžioji dauguma jų su nuoskauda pripažysta "istorinį faktą", kad Lietuva visais amžiais buvęs kažkoks atsilikęs kraštas į kurį civilizaciją nešė aplinkinės tautos.

Neseniai skaičiau kažkokio šviesuolio postringavimus apie tai, kad Lietuva visada buvo Europos užkampis ir tai akivaizdžiai parodo tas faktas, jog į Lietuvą būriais traukė vakarų amatininkai, dailininkai, architektai, aktoriai ir kitas aplinkinių tautų proletariatas "nešti mums šviesą". Šio profesoriaus manymu tai akivaizdžiai parodo, kad Lietuva buvo atsilikusi. Keista logika. Vertinant tokiais pat kriterijais išeitų, jog JAV yra labiausiai atsilikusi šiuolaikinė pasaulio valstybė, nes į ją šniūrais važiuoja dirbti diplomuoti proletarai (naujieji amatininkai, dailininkai, architektai, aktoriai ir t.t.) iš viso pasaulio.

Kitas mūsų šviesuolių minties perlas, - „Lietuva priklausė lenkijai, nes lenkija buvo karalystė, o Lietuva "tik" Didžioji kunigaikštystė. Tas faktas parodo, jog Lietuva buvo priklausoma nuo lenkijos. Lenkijos karalystė viską sprendė, o Lietuviai pastoviai stengėsi išsilaisvinti iš lenkų priklausomybės.“ Visą šitą teorinę nesamonę mūsų šviesuoliai pagrindžia "nenuginčijama istorine medžiaga". Man tik kyla klausimas, jei jau mūsų šviesuoliai tyrinėja faktus, gal jie galėtų atkreipti dėmesį ir į kontekstą? Sekant jų logika išeitų, kad šiuolaikiniame pasaulyje JAV priklauso Japonijai, nes šios dvi valstybės yra karinio bendradarbiavimo sąjungoje, bet Japonija yra monarchija valdoma Imperatoriaus, o JAV "tik" respublika. Be to, visai neseniai JAV valstybės vadovas "tik" prezidentas Barakas Obama, besilankydamas Japonijoje, per susitikimą su Japonijos Imperatoriumi žemai jam nusilenkė (žiūrėkite faktinę medžiagą - nuotrauką). Tai tiesiog akivaizdus faktas to, kad JAV yra Japonijos vasalė.

Dar viena mokslo mulkių dažnai minima frazė, kuriai jau beveik yra suteiktas aksiomos autoritetas: "Žalgirio mūšį laimėjo dviejų tautų respublika (Ržečpospolita). Lietuviai šiame mūšyje buvo "tik" viena iš sąjunginių jėgų." Tai visiška nesamonė. Ržečpospolita atsirado 1569 metais, o Žalgirio mūšis įvyko 1410 metais. Be to, Ordinas buvo Lietuvių priešas, o ne lenkų. Būtent lenkų gynybai šis karinis ordinas ir buvo atsiųstas. Tam, kad būti kokio nors konflikto šalimi (o ne politine širma), reikia būti bent jau pilnai susiformavusia valstybę. Yra puikiai žinomas istorinis faktas, kad Lenkija (iki tol kol Lietuviai neatėjo jų valdyti), neturėjo net karališko dvaro (Karališką dvarą Krokuvoje sukūrė lietuvis Jogaila). Lenkai buvo tokie atsilikę ir nevalyvi, kad Lietuvių užimamos teritorijos čiabuvių elitas (lenkų bajorai) stebėjosi, jog Jogaila su savo pavaldiniais prausiasi po kelis kartus į savaitę. Lietuviai išmokė lenkus praustis, tai tikras istorinis faktas. Be to, kažkaip negirdomis nuleidžiamas kitas triuškinamas istorinis faktas, - lenkai šiame didžiajame mūšyje kovojo prieš Lietuvius Ordino gretose. Po mūšio buvo pakarta daug lenkų kunigaikščių ir bajorų, kurie kartu su savo lenkiškais daliniais kovojo Ordino pusėje. Sekant mūsų šviesuolių logika, šiuolaikinius konfliktus taip pat reikia vertinami nekritiško žiniasklaidos vartotojo žvilgsniu, t.y. priimti viską taip kaip pateikiama nežvelgiant į kontekstą. Juk tiems kas rimtai domisi konfliktais ne paslaptis, jog galingos valstybės (o Lietuva būtent tokia ir buvo) naudojasi tam tikrų tautų vėliavomis ir karinėmis uniformomis vien tik tam, kad gauti politinius pergalės dividendus ir išvengti prastuomenės pasipiktinimo. Taip elgėsi ir buvęs CCCP ir šiuolaikinė JAV. Dažnai šių šalių kariai buvo (ir yra) perrengiami kitos šalies kovotojais. Taip pav. Sovietiniai lakūnai kovojo su Amerikiečiais Korejoje, nešiodami korejiečių uniformas ir netgi pranešimus į viešumą iš lėktuvų kalbėdami korejietiškai. Taip pat ir dabartinis karas Libijoje. Niekam ne paslaptis (tą patvirtina ir NATO generolai), kad NATO specialieji padaliniai persirengę Libijos revoliucionieriais medžioja Muamarą Kadafi, bei naikiną jo reguliariąją kariuomenę. Tai normalu, nes iš tų "revoliucionierių" nėra jokios naudos kare, jie tinkami nebent tik kaip informacinė širma konkrečių karinių tikslų įgyvendinimui. Esu įsitikinęs, kad ir Žalgirio mūšyje, lenkais persirengę ir su lenkiškomis vėliavomis stovėjo ne čiabuviai lenkai, o Jogailos į lenkiją atsivesti Lietuvių pulkai. Lenkijos vėliavos buvo tik kaip politinė priedanga Didžiosios Lietuvos valstybės strateginiams kariniams tikslams įgyvendinti. Juk tuo metu lenkija (kaip ir šiuolaikinė libija) buvo vien tik didžiųjų tautų interesų zona (teritorija apgyvendinta tam tikra čiabuvių populiacija). O su didžiųjų valstybių interesų zonos čiabuviais, kaip ir dabar taip ir tada, mažai kas skaitėsi.

Teisingai sudėlioti akcentai faktų pateikime gali nušviesti arba paslėpti realybę. Pateiksiu jums pavyzdžiu vieną anegdotą, kuris labai vaidžiai parodo akcentų įtaką informacijos suvokimui.

Žiniasklaidos pranešimas: Šiandien Irake, gerai ginkluoti akmenimis ir pagaliais irakiečiai užpuolė beveik beginklius Abramso tankuose sėdinčius Amerikiečius. Po aršios kovos Amerikiečiams pavyko apsiginti, jie buvo sunkiai morališkai sužeisti, o Irakiečiai atsipirko vien tik lengvomis mirtimis.

Lygiai tas pats yra su svetimų mokytojų iteigtais žaidimais sąvokomis dominuojančiomis mūsų autoritetingos šviesuomenės savivokoje. Šie žmonės nėra dėl to kalti, tiesiog tokias neginčijamas (aksiomines) sąvokas, jiems po ilgų dresiruočių įkala universitetuose ir jie tiesiog nepajėgūs ištrūkti iš šio šešėlių pasaulio pseudorealybės. Dar Sokratas vaizduodamas šešėlinio pasaulio žmones pasakojo apie olos fenomeną. Jis sakė, kad jeigu pav. tam tikrą žmonių grupę nuo gimimo laikyti oloje prirakintus grandinėmis tokiu būdu, kad jie negalėtų matyti realaus pasaulio, matydami vien tik šio pasaulio atspindžius ant olos sienos, o po kiek laiko išlaisvinti juos nuo grandinių ir parodyti realų pasaulį, šie žmonės vis vieną netikėtų, kad realus pasaulis yra tiesa, jiems tiesa visada būtų vien šėšėliai ant olos sienos. Taip ir mūsų šviesuoliai nuoširdžiai tiki, kad tas šėšėlių pasaulis, kurį jiems nuo mokyklos įteiginėjo svetimų tautų sukurta švietimo sistema yra realybė, jiems jau nebeįmanoma praregėti, nes praregėjus jie suprastų, jog visą tai ko jie mokėsi tėra bevertis propagandos rinkinys, o jų titulai tėra tarnavimo svetimoms ideologijos grandinės, patikimai laikančios juos nuo bandymo pabėgti į laisvę.

p.s. Neseniai viena mergaitė, besimokanti Londone koledže, papasakojo man apie užduotį kurią uždavė jiems dėstytojas. Jis paprašė studentų įrodyti, kad žemė apvali, bet šį įrodymą privaloma buvo pagrįsti vien tik savo asmeniniais stebėjimais, o ne autoritetų mintimis. Nei vienas studentas to nesugebėjo padaryti. Įdomu ar jūs sugebėtumete įrodyti, kad žemė apvali nesiremiant nuvalkiotu posakiu - „na juk visi tai žino“?

Dauguma Anglų šviesuomenės gyvena taip kaip gyveno jų senoliai Kristaus mokiniai (būtent todėl jie iki šiol Krikščionių žemdirbių monarchija), o visas tas „naujasis mokslas“ tėra pelninga eksporto prekė atsilikusių šalių pagonims, ieškantiems išminties pas žmones, o ne pas Jėzų Kristų.

Su broliška meilę ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka

Rugsėjo 11, ženklas suklusti.

Mano šeima neturi galimybės pamiršti brolių Amerikiečių 2001 metų rugsėjo 11 tragedijos. Net jei visas pasaulis pamirš šią datą, mums tai padaryti nepavyks, nes būtent 2001 metų rugsėjo 11, pasaulį sukrėtusios tragedijos minutėmis, prasidėjo mano pirmagimio sūnaus Augustino gimimas. Žmona gulėjo gimdymo namuose ir kas keliasdešimt minučių kentė sąrėmių skausmus. Tuo metu su savo senu draugu Raimondu Šilansku, buvome pas ją ligoninėje ir negalėjome patikėti tuo ką rodo per televiziją. Labai gerai pamenu tą dieną, nes vaiko gimimo rūpesčiai, kenčiančios žmonos raminimas, buvo persipynes su nesuprantamu sumišimu. Buvau prie žmonos, kuri tarp sąrėmių prašė papasakoti kokios naujienos, todėl aš kas keliolika minučių prašiau Raimio pasitikslinti pas ką nors, kas gi po galais dedasi Amerikoje.

Rugsėjo vienuoliktą mano žmona taip ir nepagimdė, Augustinas gimė Rugsėjo 12, tokiu būdu simboliškai savo pirmąją gyvenimo diena pradėdamas naują erą pasaulyje.

Biblija mus moko: Jei yra kas, apie ką būtų galima sakyti: 'Žiūrėk, tai nauja!', tai jau buvo senais laikais prieš mus.

Šios tragedijos akivaizdoje prisiminiau 17 amžių. Mūsų bočių palaimingą, sočią ir turtingą ramybę galingiausios Europos valstybės Lietuvos sostinėje Vilniuje. Neribota prabanga, saugumo ir užtikrintumo jausmas. Iš visų pusių aplink Lietuvą buvo politiškai išmintingai sukurti buferiai nuo priešų. Rytuose, iš Lietuvos pabėgusių bajorų ir kunigaikščių palikuonių valdoma Maskvos kunigaikštija, buferis apsaugai nuo mongolų totorių. Vakaruose, Lietuviškų giminių besąlygiškai kontroliuojama buferinė lenkijos karalystė, apsaugai nuo niekšingai sutarčių nesilaikančių Romos imperijos satelitų. Iš visų pusių Lietuvos sienos apsaugotos gerai įtvirtintų pilių ir karinių junginių, Lietuvai priklausantį Juodosios jūros regioną patikimai saugo Didžiojo Vytauto sukurta Lietuvos laisvųjų karių tauta - Kazokai. Ramybė ir saugumas. Bet štai 1655 Liepos 13 dieną, ankščiau buvusios buferinės, vien tik kaip mainoma moneta geopolitikoje su Mongolais laikomos Maskvos kariuomenė užima pirmąjį didelį Lietuvos miestą Minską, o jau po mėnesio, 1655 m. Rugpjūčio 8 dieną, apie 6 valandą ryto, Maskvos kariuomenė pirmą kartą istorijoje įžengė į laisvą ir vieną turtingiausių to meto miestą - Vilnių. Okupacija truko iki 1661 pab. Per ją Vilnius patyrė milžiniškų nuostolių. Anot amžininko, miestas buvo taip smarkiai nuniokotas, kad grįžę pabėgę miestiečiai nebepažino Vilniaus.

Įsivaizduoju koks tai buvo šokas to meto išlepusiems didžiosios valstybės sostinės gyventojams, kuriems juodžiausius darbus dirbti važiavo darbininkai iš visos europos ir azijos (istorijoje yra žinoma, kad Danijos, Prancūzijos, Olandijos amatininkai padirbę Lietuvoje kelis metus, galėdavo gryžti į savo šalis ir nusipirkti ten namus, bei pradėti verslus. Panašiai kaip mes nūdien važinėjame dirbti į vakarus). Po to prasidėjo valstybės nuopolis. Nesparčiai, kelių šimtmečių bėgyje dabar turime realybę kurioje gyvename. Buvusios mūsų buferinės valstybės - lenkija ir maskolija tapo žymiai didesnės nei jų senovės valdovė Lietuva. Tos dirbtinos valstybės, pridresiravo mums visą tuntą mokytai aklų žmogelių, kurie iki šiol autoritetingai (per žiniasklaidą, politiką ir mokymo įstaigas) padeda Lietuviams pamiršti tai, kas jie yra. Didžioji dalis Lietuvių aukštuomenės tapo minkštakūne, inertiška, beveide ir pilka mase, kuri neturi nei garbės, nei idejų, nei vizijos ir be abejo tuose moteravyriuose išnaikintas senolių kovingumas. Kovingus, garbingus ir išmintingus Lietuvius dabar galima rasti nebent emigracijoje arba gūdžiuose kaimuose, jie stengiasi niekur nesikišti, arba tiesiog ramiai nusigerinėja.Šiaip padėtis gan apgailėtina, nes kai tik Lietuvių vaikai patenka į užsieniečių sukurtą ir iki šiol nepakeistą Lietuvos "švietimo" sistemą, iš jų suprogramuojami įvairūs užsienietiškos propagandos ruporai a lia Bumblauskai ir Nikžentaičiai. O tie lietuviai, kuriuos užsieniečių mokymo sistema ir politinė aplinka sulaužo visiškai (pav. Vilniaus krašte) susiburia į įvairias mankurtų rinkimų akcijas ir kaip zombiai kenkia savo pačių tėvynei.

Gryžtam į JAV. Aišku teroristai neužėmė nei Niu Jorko nei Vašingtono, bet šokas galingiausioje pasaulio valstybėje buvo labai didelis. Dabar Amerikoje, kaip ir to meto Lietuvoje, vis dažniau pasigirsta baltarankės pseudointeligencijos siūlymai bendrauti su priešais "diplomatijos" kalba, geriau atsipirkti, nei kovoti. Įvairios mikštakūnės menkystėlės pradeda įtikinėti, kad geriau niekur nesikišti ir nekariauti, tada ir Amerikos niekas nelies. Pamenat, lygiai tokios pačios kalbos buvo ir tarp Lietuvos išinteligentėjusių ir išpliurzėjusių bajorų: "Jeigu mes neturėsime kariuomenės ir niekur nesikišime, tuomet ir mūsų niekas nelies." Po teroro aktų Amerikoje vis aktyviau pradedama tyčiotis iš patriotų, reikalaujant atimti ginklus iš visuomenės. Beveik visuotinai yra niekinami JAV galybę sukūrę ūkininkai ir be abejo tikėjimas Jėzumi Kristumi (neakivaizdžiai, lyg tarp kitko, nes JAV politikoje tai būtų savižudybė). Iš didžiausių tribūnų pradedama įtikinėti, kad reikia suteikti pasaulietinį išsilavinimą kuo didesnei daliai Amerikiečių, pamirštant, kad būtent tai, jog Amerikiečiai buvo mažiausiai pasaulyje zombinami pasaulietiniuose universitetuose, o mokomi bažnyčiose, jie galėjo ramiai ir turtingai gyventi. Įtikinėtojai stengiasi nepastebėti akivaizdžios tiesos, kad dresiruoti pasaulietinių universitetų zombiai, iš viso pasaulio, varžosi konkurencijoje tam, kad dirbti "nemokšoms", bet fanatiškai tikintiems Kristumi, Amerikiečiams. Bet bjauriausias pavojaus signalas yra tai, kad į rugsėjo 11 minėjimą Niu Jorke nebuvo įleisti dvasininkai, o kalbėtojai buvo įpareigoti kalbėti poetinėmis temomis, vengiant religijos ir maldų. Pagarba tiems JAV politikams kurie nekreipė dėmesio į šį absurdišką įpareigojimą ir savo kalboje gausiai naudojosi Biblinėmis frazėmis (poetinės psalmių knygos vaizdiniais, taip lyg formaliai nenusižengdami reikalavimui).

Didžiąją Lietuvą sukūrė krikščionys valdovai, bet ją sunaikino isigalėjęs pagonybės virusas, lygiai taip pat, panašu, jog naujosios pagonybės virusas yra įsimetęs ir į JAV visuomenę. Priminsiu jums žymaus JAV valstybės veikėjo Danieliaus Vebsterio žodžius:

„Jeigu yra kas nors, ką pagarbiai vertinu, tai savo tėvus, kurie nuo jaunystės įskiepijo man meilę Šventajam Raštui. Jeigu mes laikysimės tų principų kurių mus moko Biblija, mūsų valstybės laukia nesibaigianti gerovė. Bet jeigu mes ir mūsų palikuonys paniekinsime šios Knygos autoritetą ir pamokymus, tuomet galima drąsiai teigti, jog mus ištiks staigi katastrofa kuri pavers mūsų šlovę į gilią gėdą.“

Tie žodžiai tinka ir Lietuvai. Net ir šis mažas apgraužtas Lietuvos plotelis gali atsigauti, jeigu mes nuoširdžiai tikėsime Kristumi ir laikysimės Jo autoriteto. Visada prisiminkite tūkstantmečiais nekintamą Biblijos mokymą: "Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus."

Vladimiras Troščenka

Mankurtų rinkimų akcijos smogikai grąsina šiai mergaitei !!!

Rytų Lietuvoje dominuojančių, savo tėvynę ir šaknis pamiršusių mankurtų rinkimų akcijos smogikai atvirai (net per televiziją) grąsina šiai drąsiai savo tėvynę Lietuvą mylinčiai mergaitei. Ar Lietuvos vadovai yra pajėgus apginti ją ir jos šeimą nuo terorizavimo?